Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Apsauga šiaudiniams sodams, keptiniam alui ir kitoms vertybėms

 
2018 03 06 14:01
Marija Liugienė džiaugiasi, kad šiaudiniai sodai  grįžta į madą. O jų rišimo tradicijos įrašymas į nacionalinį nematerialaus kultūros vertybių sąvadą leis tradiciją dar labiau populiarinti.
Marija Liugienė džiaugiasi, kad šiaudiniai sodai  grįžta į madą. O jų rišimo tradicijos įrašymas į nacionalinį nematerialaus kultūros vertybių sąvadą leis tradiciją dar labiau populiarinti. Alinos Ožič nuotrauka

Kultūros paveldo vertybėms apsaugą suteikia ne tik įrašymas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Pradedamas pildyti ir nacionalinis nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąvadas. Dešimt pirmųjų nematerialaus kultūros paveldo vertybių į jį bus įrašytos kovo 9 dieną iškilmingame Rotušės renginyje.

Nacionaliniame nematerialaus kultūros paveldo sąraše – unikalios mūsų krašto tradicijos: Jūžintų krašto keptinis alus, Kurtuvėnų Užgavėnės, kupiškėnų vestuvės, šiaudiniai sodai, lopšinių ir vaikų migdymo tradicijos, senovinis stintelių ir seliavų gaudymas žiemą sukant bobas Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero, pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, kryžių lankymas Griškabūdžio apylinkėse, polka Lietuvoje ir Kūčios.

„Nematerialus kultūros paveldas sutelkia ir atveria tai, kas ir kokie mes esame, kaip gyvename, kas mums svarbu, kuo skiriamės nuo kitų. Tai išraiškos ir veikimo būdai, įgūdžiai, vaizdiniai, žinios, nuostatos ar kiti mentaliniai tautai, bendruomenei, net asmeniui reikšmingi, tapatybę įtvirtinantys šio paveldo pasireiškimai“, – sakė Lietuvos nacionalinio kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vyresnioji specialistė Skirmantė Ramoškaitė. 2000 metais UNESCO buvo priimta nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, nematerialus tautų paveldas pripažintas kultūros paveldu. Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2004 metais. Keletą metų buvo kuriama duomenų bazė ir pernai sąvado ekspertų komisija atrinko dešimt nematerialių vertybių, kurios įrašomos į pradedamą pildyti sąvadą.

Sąrašas pildysis kasmet

Šventiniame renginyje Rotušėje šias tradicijas pristatys šių tradicijų saugotojai – asmenys, šeimos, bendruomenės, valstybės ir savivaldybių institucijos. Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado svetainėje kasmet bus galima teikti paraiškas ir siekti, kad norimos vertybės būtų čia įrašytos. Tai gali daryti visi suinteresuoti asmenys. Kaip sakė S. Ramoškaitė, komisija patikrins, ar vertybė atitinka nematerialaus kultūros paveldo vertybės kriterijus, ar tai nėra tik vienkartinis reiškinys. „Tik iš šio sąvado vėliau galėsime teikti paraiškas savąsias vertybes įrašyti į UNESCO pasaulio nematerialaus kultūros paveldo sąrašą“, – sakė S. Ramoškaitė.

Įrašymas į nacionalinį sąvadą, pasak specialistės, jokios finansinės paramos negarantuoja, tačiau tai atkreipia dėmesį į vertybę, kurią reikia saugoti ir puoselėti.

„Šis sąrašas leis Lietuvos visuomenei geriau susipažinti su savo kultūros vertybėmis, skatins jas saugoti ir perduoti ateinančioms kartoms. Tai – ir atsakomybė, ir galimybė mums, Lietuvos žmonėms, apie save su pasididžiavimu kalbėti pasauliui, – sakė S. Ramoškaitė. – Sąvado valdytojas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir tvarkytojas Lietuvos nacionalinis kultūros centras paraiškų teikimą sąvadui skelbs kiekvienais metais, tad savo tradicijas saugančios ir tęsiančios bendruomenės turės galimybę jas išryškinti ir parodyti kitiems.“

Tramplinas į UNESCO

Tautodailininkė Marija Liugienė jau ne vienerius metus siekia, kad šiaudiniai sodai būtų įrašyti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Šiaudinius sodus jos iniciatyva šiemet įrašius į nacionalinį sąvadą, tai padaryti atsivers didesnės galimybės. M. Liugienės teigimu, sodai – mūsų tautodailės viršūnė.

Viena iš sąlygų, kad vertybė būtų įrašoma į sąvadą – tradicija turi būti gyva ir dabar. Vilniaus etninės kultūros centras yra surengęs daug seminarų, konferencijų, stovyklų, kuriose buvo mokoma, kaip rišti sodus. M. Liugienė važinėjo po Lietuvą ir apie tūkstantį žmonių išmokiusi rišti sodus. Pasak jos, iš visų tautodailės rūšių sodas yra paslaptingiausias, mistiškiausias. Margučių ar verbų raštai yra kur nors iš gamtos nusižiūrėti, o sodo formos gamtoj niekur nepamatysi. „Nebent į žvaigždynus žiūrėdamas žmogus ką nors panašaus įžvelgė, – svarstė pašnekovė. – Sodą kai kas dar vadina sietynu, rojumi. Tai lietuviškos mandalos.“

Kol kas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą yra įtrauktos trys Lietuvos vertybės: Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (2001), Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje (2003) bei Lietuvių polifoninės dainos – sutartinės (2010). Kaip LŽ yra sakiusi M. Liugienė, ji tikisi, kad po Kūčių tradicijų, kurios yra gerai ištyrinėtos, į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą bus įrašyti ir sodai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"