Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

Algio Kalėdos premija – už lietuvių kultūros sklaidą Lenkijoje

 
2018 01 05 19:06
Atsiimdama premiją dr. Beata Kalęba sakė: "Premiją priimu kaip ženklą, kad galiu Lietuvoje jaustis kaip laukiamas svečias".
Atsiimdama premiją dr. Beata Kalęba sakė: "Premiją priimu kaip ženklą, kad galiu Lietuvoje jaustis kaip laukiamas svečias". Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Už aktyvią lietuvių kultūros sklaidą Lenkijoje sausio 5 dieną Vilniuje apdovanota literatūros istorikė, Krokuvos Jogailaičių universiteto mokslininkė dr. Beata Kalęba.

Šių metų pavasarį mokslinei, kultūrinei Lietuvos bendruomenei atsisveikinus su literatūros profesoriumi Algiu Kalėda (1952–2017), jo artimieji bei Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas (LLTI) pagerbė profesoriaus atminimą, įsteigę jo vardo premiją. Ji bus skiriama kasmet už reikšmingus pastarųjų dvejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus.

Beata Kalęba: „Istorinis žvilgsnis į literatūrą ir kultūrą padeda suprasti dabartį“

Kaip premijos įteikimo vakarą sakė LLTI direktorius doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pirmoji A. Kalėdos premijos laureatė yra tikra profesoriaus darbų ir nuostatų tęsėja – ir lietuvių bei lenkų literatūrų tyrėja, ir kūrybinga vertėja, ir veikli Lietuvos tarpininkė Lenkijos akademinėje ir kultūrinėje bendruomenėje.

Kūręs prasmingus ryšius

„A.Kalėda pratęsė Vidurio Europos intelektualų, tokių, kaip Czeslawas Miloszas, Tomas Venclova ir kitų, veiklą. Jis mokėjo talentingai jungti kultūras, tiesė tiltus tarp lietuvių ir lenkų, buvo Polonistikos katedros Vilniaus universitete įkūrėjas.

Labai prasminga, kad jo žmona prof.dr. Laima Kalėdienė, sūnus Saulius įsteigta premija įamžina A. Kalėdos, mokėjusio kurti ne tik tautų, kultūrų, bet ir žmogiškuosius ryšius, atminimą. Ši premija, teikiama už literatūrinius ryšius, už daugiakalbio Lietuvos paveldo tyrimus, už lietuvių ir lenkų literatūrų tyrinėjimus, mums kasmet primins, kiek daug draugų turime kitose šalyse“, – sakė M. Kvietkauskas.

A. Kalėdos bendrakursė habil.dr. Jūratė Sprindytė prisiminė, kaip 1970 metais jie kartu įstojo į Vilniaus universitetą, tačiau A. Kalėda buvo greit išsiųstas į Lenkiją kurti kultūrinių ryšių. Pradžioje jis Lodzėje išmoko lenkų kalbą, paskui į Krokuvos universitetą įstojo studijuoti polonistikos.

1977 metais grįžęs į Vilnių dirbo LLTI, parašė daug literatūros teorijos, lietuvių ir lenkų literatūros istorijos veikalų, išvertė Cz. Miloszo, Wislawos Szymborskos poezijos, Adomo Miskevičiaus kūrinių, laiškų, lenkų novelių. „Jis yra rašęs: „Lenkų literatūrą mes turime ne pasisavinti, o įsisavinti“, – prisiminė J. Sprindytė.

Kaip prisipažino A. Kalėdą pažinojęs prof. dr. Vytautas Martinkus, jis jam pavydėjo plataus akiračio. „Gerai išmokęs lenkų kalbą, galėjo gerai pažinti lietuvių ir lenkų literatūras. Lenkų kalba tuomet tikrai buvo langas į pasaulinę literatūrą“, – sakė V. Martinkus.

Monografija apie išskirtinį laikotarpį

Pasak premijos skyrimo komisijos pirmininkės doc. dr. Brigitos Speičytės, 12 mokslininkų komisija vieningai premiją skyrė B. Kalębai.

„Kai jos kandidatūrą pateikė Krokuvos Jogailaičių universitetas, pristatydamas jos monografiją „Rozdroże: literatura polska w kręgu litewskiego odrodzenia narodowego“ („Kryžkelė: lenkų literatūra lietuvių tautinio atgimimo aplinkoje“, Krokuva, 2016), mums apsispręsti buvo labai lengva, – sakė B. Speičytė. – Ši monografija – pirmas lietuvių ir lenkų literatūrinių ryšių tyrimas. Mūsų šalių ryšių istorija ilga, tačiau B. Kalębos aptariamas laikotarpis yra ypatingas, dažnai pereinantis į nuomonių išsiskyrimą, nesutapimą. Nagrinėti šį laikotarpį reikia didelės intelektualinės ir moralinės pusiausvyros, kuri monografijoje yra išlaikoma.“

Jautriai apie prof. Algį Kalėdą kalbėjo našlė prof. dr. Laima Kalėdienė.
Jautriai apie prof. Algį Kalėdą kalbėjo našlė prof. dr. Laima Kalėdienė.

Kaip kalbėjo B. Speičytė, autorė savo darbe aptaria Lietuvos literatūrą ir jos ryšius su lenkų literatūrine tradicija ypatingu kaitos metu – pereinant iš vienos kultūros paradigmos į kitą, iš istorinės Lietuvos į moderniąją. Autorę ypač domina žmonių ir tekstų ryšiai, nevienaprasmės pozicijos dinamiškoje kultūrinių takoskyrų situacijoje.

Knygoje kalbama ir apie lietuvių literatūrologijoje pastaruoju metu retai pasirodančius ar visai nebeiškylančius vardus, tokius kaip Andrius Vištelis, Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė, Mečislovas Davainis-Silvestraitis, Simonas Norkus, Juozapas Miliauskas-Miglovara, Stanislovas Dagilis ir daugelis kitų.

„Ši kultūrinio tarpulaikio Lietuvos literatūra autorės akiratyje iškyla kaip aštrių, ne visada malonių klausimų šiandienai šaltinis, padedantis išjudinti tarsi jau akivaizdžius dalykus – kad ir tokius, kas tai yra lietuvių ar lenkų literatūra. Literatūros istorija autorei – ne saugių atsakymų rinkinys, o sąmoningumo rizikos ir provokacijos erdvė“, – sakė komisijos pirmininkė.

Iš meilės ir įsitikinimo

A. Kalėdos premija B. Kalębai skirta ne vien už monografiją, bet ir už jos kūrybiškus lietuvių literatūros vertimus į lenkų kalbą, originalius lenkų ir lietuvių literatūrų lyginamuosius tyrimus bei aktyvią lietuvių kultūros sklaidą Lenkijoje.

„Iš meilės ir įsitikinimo esu literatūros istorikė, žinau iš patirties, kad istorinis žvilgsnis į literatūrą ir kultūrą padeda suprasti dabartį“, – yra sakiusi B. Kalęba. Krokuvoje gimusi ir šiuo metu ten gyvenanti mokslininkė lietuvių kalbą išmoko dar studijų metais, prieš maždaug 20 metų.

Pradžioje ji mokėsi lietuvių kalbos stovykloje Kaune, paskui jos lietuvių kalbos mokytoja buvo iš Kauno į Krokuvą atvykusi lituanistė Greta Lemanaitė-Deprati. Krokuvos Jogailaičių universiteto polonistikos absolventė B. Kalęba savo akademinį darbą pradėjo 2000–2001 metais Vilniaus universitete, Polonistikos katedroje, kurios vienas kūrėjų ir ilgametis vadovas buvo prof. A. Kalėda.

Per Lietuvoje praleistus metus B. Kalęba įsimylėjo mūsų šalį. „Kasdien dabar dirbu lituanistikos srityje, jaučiuosi atsakinga ir už Lenkiją, ir už Lietuvą. Man atrodo, kad jos abi yra mano tėvynės. Tik viena – gimtoji, o kita – sąmoningai pasirinkta“, – „Lietuvos žinioms“ yra sakiusi mokslininkė.

2005 metais Krokuvoje apsigynusi daktaro disertaciją „Recepcja literatury polskiej w piśmiennictwie litewskiego odrodzenia narodowego“ („Lenkų literatūros recepcija lietuvių tautinio atgimimo raštijoje“, vadovas prof. Tadeuszas Bujnickis) ir pradėjusi dirbti Paribio literatūrinės kultūros katedroje, B. Kalęba joje šiuo metu dėsto ir lietuvių literatūros kursus.

Šios katedros įkūrėjas T. Bujnickis, galima sakyti, ją sudomino lituanistiniais tyrimais. Įdomu, kad profesoriaus tėvas Teodoras Bujnickis buvo vilnietis poetas, su Czeslawu Miloszu 1931 metais įkūręs Vilniaus lenkų poetų sambūrį „Zagary“.

Mindaugas Kvietkauskas Beatai Kalębai įteikė kolegės iškeptą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto formos meduolį, pridurdamas, kad skanėstas galbūt taps gražiu kalėdiniu laikotarpiu teikiamos premijos priedu.
Mindaugas Kvietkauskas Beatai Kalębai įteikė kolegės iškeptą Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto formos meduolį, pridurdamas, kad skanėstas galbūt taps gražiu kalėdiniu laikotarpiu teikiamos premijos priedu.

Literatūros istorikės žvilgsniu

B. Kalęba jau daug metų domisi lietuvių ir lenkų literatūrų ryšiais, tapatybės formavimusi kultūriniuose paribiuose. „Esu literatūros istorikė. Kai studijavau, mane ypač domino XIX amžius. Tuomet buvo labai daug su Lietuva susijusių lenkų poetų.

Norėjau suprasti, ką tai reiškia, kai jie sakydavo „esu ir lenkas, ir lietuvis“, – „Lietuvos žinioms“ yra pasakojusi B. Kalęba. Pasak mokslininkės, kuri šiuo metu lenkų filologams dėsto lietuvių literatūros istoriją, labai svarbu, kad polonistai žinotų, kokie įdomūs ryšiai sieja Lenkijos ir Lietuvos literatūrą.

2015 metais mokslininkės iniciatyva Krokuvos Jogailaičių universitete, Polonistikos fakultete, buvo įsteigtas Lietuvos kultūros centras.

Talkinant vadovės kolegoms Pawełui Bukowiecui ir G. Lemanaitei– Deprati, šis centras per dvejus metus tapo tikra lietuvių mokslo ir kultūros atstovybe – bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu, Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje, buvo surengta per dešimt viešų paskaitų (tarp prelegentų – šviesios atminties prof. Leonidas Donskis, prof. Tomas Venclova, prof. Arvydas Pacevičius, prof. Ainė Ramonaitė, doc. Jurgis Pakerys, doc. Kęstutis Urba ir kt.).

Vertimai į lenkų kalbą

B. Kalęba lietuvių ir lenkų akademinėms bendruomenėms yra žinoma kaip mokslinių darbų vertėja (Egidijaus Aleksandravičiaus ir Antano Kulakausko „Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje“, Mindaugo Kvietkausko „Vilniaus literatūrų kontrapunktai. Ankstyvasis modernizmas, 1904 – 1915“, su kolegomis – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: tyrinėjimai ir vaizdai“).

Prisiminimais apie kurso draugą, paskui bendradarbį Algį Kalėdą dalijosi Jūratė Sprindytė.
Prisiminimais apie kurso draugą, paskui bendradarbį Algį Kalėdą dalijosi Jūratė Sprindytė.

Pastaraisiais metais ji vis aktyviau verčia ir grožinės lietuvių literatūros kūrinius. 2014 metais sudarė ir parengė lietuvių literatūros antologiją „Widziałem świat“ („Mačiau pasaulį“), kuriai išvertė visą pluoštą lietuvių poezijos, prozos, dramos tekstų ar jų fragmentų (nuo lietuvių liaudies dainų ir Martyno Mažvydo iki Aido Marčėno, Mariaus Ivaškevičiaus, Gyčio Norvilo).

Šiais metais Varšuvoje, žymaus literatūrinio žurnalo „Zeszyty literackie“ („Literatūros sąsiuviniai“) poezijos serijoje išėjo mokslininkės parengta T. Venclovos poezijos rinktinė lenkų kalba „Obrócone w ciszę“ (pavadinimui panaudota frazė iš eilėraščio „Į pietus nuo prospekto“ vertimo).

Rinktinei eilėraščius B. Kalęba vertė drauge su kitais iškiliais poezijos vertėjais (Stanislawu Barańczaku, Zbigniewu Dmitroca, Alina Kuzborska, Adamu Pomorskiu). Šiuo metu ant B. Kalębos darbo stalo – Antano Škėmos „Baltos drobulės“, Juditos Vaičiūnaitės poezijos ir memuarinės prozos vertimai.

Beata Kalęba prisipažino, kad sužinojusi, jog jai skiriama profesoriaus Algio Kalėdos premija, negalėjo tuo patikėti.
Beata Kalęba prisipažino, kad sužinojusi, jog jai skiriama profesoriaus Algio Kalėdos premija, negalėjo tuo patikėti.

Premijos teikimo iškilmėse B. Kalęba pasakojo: „Kai pirmą kartą atvykau į Kauną prieš 20 metų ir netikėtai nuklydau prie Nemuno ir Neries santakos, išsigandau, galvojau, pasiklysiu. Jaučiausi svetima.

Kai paskutinį kartą Kaune lankiausi 2016 metais per Leonido Donskio laidotuves, jau nesijaučiau svetima, Lietuvoje turėjau daug draugų. Premiją priimu kaip ženklą, kad galiu Lietuvoje jaustis kaip laukiamas svečias. Tai man yra ir didelis įsipareigojimas. Stengsiuosi neapvilti jūsų“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"