Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„Vilniaus pokeris“ pagal dailininkę Gretą Alice

 
2018 08 26 12:00
Greitai dvidešimt šeštąjį gimtadienį minėsianti Greta Liekytė pasakojo, kad kol kas didžiausias jos gyvenime lūžis įvyko persikrausčius gyventi į sostinę.
Greitai dvidešimt šeštąjį gimtadienį minėsianti Greta Liekytė pasakojo, kad kol kas didžiausias jos gyvenime lūžis įvyko persikrausčius gyventi į sostinę. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kol rašytojas Ričardas Gavelis buvo gyvas, jis tikriausiai net neturėjo minties, kad prabėgus beveik trisdešimčiai metų, kai išėjo garsusis „Vilniaus pokeris“, jauna menininkė Greta Liekytė (Greta Alice) pajus įkvėpimą sukurti šios knygos personažus įkūnijančias iliustracijas.

Jau šešerius metus kūrėja gyvena Vilniuje, bet vilniete savęs nevadina. Iš Klaipėdos kilusi Greta sako, kad niekaip nepavyksta prisijaukinti šio miesto. To priežastis kiek neįprasta – aukštesnėse klasėse perskaityta R. Gavelio knyga. „Vilnius iki šiol man regisi kaip mistifikuotas, magiškas, gyvas organizmas“, – tikino dailininkė.

Tačiau ir į gimtąją Klaipėdą, kurioje gyvena šeima, sugrįžta rečiau negu pajūrio lankytojai – vos keletą kartų per metus. „Klaipėda artima dėl visko, kas buvo praeityje. Man tai – šventas miestas. Čia galiu sugrįžti, susikurti milžinišką šventę: džiaugtis jūra ir... jokių darbų! Noriu išlaikyti tą statusą“, – šypsodamasi pasakojo menininkė.

Apsupta meno

Kiek save prisimena, Greta visada buvo kūrybiška, augo apsupta meno. Mokėsi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, vėliau studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA), čia apsigynė magistro laipsnį. „Dėl profesijos pasirinkimo niekada nekilo klausimų. Viskas klostėsi tarsi savaime ir išsidėstė į tikslingą seką“, – aiškino ji.

Greitai dvidešimt šeštąjį gimtadienį minėsianti G. Liekytė pasakojo, kad kol kas didžiausias jos gyvenime lūžis įvyko persikrausčius gyventi į kitą miestą. „Gyvenamosios vietos pakeitimas – nauja galimybė. Turi ne tik prisijaukinti miestą, bet ir save naujoje aplinkoje pradėti „statyti“. Atrandi dar nepažintas savybes, poreikius, kitokį požiūrį. Kartu su miestu ieškau ir savęs“, – atvirai kalbėjo menininkė.

Į sostinę Gretą atvedė studijos. Jau studijuodama įsitraukė į įvairius projektus, kūrybinius darbus. Menininkė savo gyvenimą dalija į Klaipėdos ir Vilniaus tarpsnius – iki ir po persikraustymo.

Studijų pradžioje, kaip ir daugelis į sostinę atvykusių pirmakursių, namo sugrįždavo kur kas dažniau. Kas porą mėnesių, paskui – vis rečiau. „Klaipėdoje norisi eiti labai lėtai, atsisėsti, stebėti dangų. Vilniuje, priešingai, kartais to dangaus net nematyti, aplink vyksta daug dalykų. Mane, kaip jauną žmogų, visas tas veiklumas traukia. Sulėtinti tempą būtų sunku. Žinoma, malonu, bet greičiausiai ištiktų šokas“, – juokėsi Greta. Ji atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos menininkų net kūryba kitokia negu vilniečių – daug ramesnė, darbai ne tokie koncentruoti.

G. Liekytė – diplomuota grafikė, tačiau nenorėtų savęs sprausti į kokius nors rėmus. O ir visas kūrybinis pasaulis, anot jos, retai kada skirsto ar įvardija menininkus: tas yra tapytojas, šitas – grafikas, anas – dizaineris... Gretos manymu, šiandien visos technologijos susipynusios tarpusavyje.

Pernai VDA Dizaino inovacijų centras į tarptautinius vandenis besiveržiantiems Lietuvos iliustruotojams organizavo pirmą per pastaruosius trejus metus grupinę ekspoziciją užsienyje – Londono iliustracijų mugėje. Šiandien autorė jau yra surengusi penkias personalines parodas, tačiau vis dar neatsisako dalyvauti ir grupinėse ekspozicijose.

Pajuto bendrystę

Kauno galerijoje „Nyčės ūsai“ neseniai atidaryta paroda „Graphisimai2“ – devyni skirtingi jauni menininkai pasakoja savo istorijas, kitaip tariant, bando kurti šiuolaikinę miesto mitologiją. Savo darbus pristato ir G. Liekytė. Ji kviečia lankytojus susipažinti su R. Gavelio knygos „Vilniaus pokeris“ iliustracijomis. „Visiems menininkams sveika dalyvauti grupinėse parodose, pamatyti savo kūrinius kitų darbų kontekste. Be to, tai puiki galimybė susipažinti su daugybe įvairių kūrėjų. Taip atsiranda daugiau bendrystės nei konkurencijos, kuri, beje, man visiškai svetimas ir labiausiai erzinantis dalykas“, – tvirtino Greta.

Menininkė nekantriai laukia jai itin svarbaus meno įvykio – jau šį rudenį autorė planuoja sostinės žiūrovus supažindinti su „Vilniaus pokerio“ herojais. „Studijų metais analizavau R. Gavelį, o artėjanti paroda Užupio meno inkubatoriaus galerijoje „Galera“ bus tarsi paskutinis taškas. Pristatysiu tai, ką pavyko sukurti per pastarąjį laikotarpį“, – sakė pašnekovė.

Kai G. Liekytės kas nors paklausia, kas ją įkvepia, dailininkė trumpai atsako: vieniems patinka peizažai, kitiems – aktai, o man – R. Gavelis. „Šio rašytojo kūriniai suteikia įkvėpimo kiekvieną dieną, ir metų metais. Niekada nepabosta, visuomet randu ką nors visiškai nauja. R. Gavelis daro įtaką mano kūrybai, kartais aplinkiniais keliais, kartais – pažodžiui, tiesiogiai, – atskleidė autorė. – Pajutau bendrystę. Didis dalykas suvokti, kad kažkas parašė tai, apie ką tu dažnai galvoji, jauti vidumi.“

Neretai akcentuojama, esą prozininko R. Gavelio kūryboje daug erotikos, ištvirkavimo, tiesioginių smurto scenų ir pan. „Keista, kad pabrėžiamos būtent šios ypatybės. Jo kūryboje yra daug kitų dalykų, kurie man priimtini, kuriuos iliustruoju, kuriais remiuosi“, – teigė dailininkė. Ji prisipažino visada sulaukianti nuostabos dėl to, kad iliustruoja būtent R. Gavelio knygą (spėja esanti pirmoji, kuri tai daro). Juk rašytojo kūriniai neturi jokių populiarių vizualinių sprendimų! „Nesu literatūros kritikė, negaliu kalbėti apie tekstą išsamiai ir moksliškai. Tačiau visa tai, ką skaitydama matau vizualiai, – spalvos, veikėjų charakteriai – yra tikrai nemirtingi ir nesenstantys“, – tikino G. Liekytė.

„Didis dalykas suvokti, kad kažkas užrašė tai, apie ką tu dažnai galvoji, jauti vidumi.“

Amžina knyga

Iliustruotoja nenustoja stebėtis rašytojo toliaregiškumu. „Vilniaus pokeris“ išleistas beveik prieš trisdešimt metų, bet visa aplinka – visiškai nepakitusi. Todėl nenuostabu, jog menininkei niekaip nepavyko išvengti ir vadinamojo tiesioginio knygos iliustravimo. „Tai amžina knyga, kurią ir po daugelio metų skaitydami galėsime įsivaizduoti, kad ji parašyta vos ne vakar. Taip, „Vilniaus pokeryje“ daug politinių dalykų... Tačiau leidžiu sau knygos atmosferą perleisti per dailininkės prizmę. Stebėti būtent tą sluoksniavimą, kuris man vizualiai priimtinas. Visi politiniai niuansai nėra labai aktualūs, nes jų tiesiog neišmanau“, – neslėpė autorė. Ji „Vilniaus pokerio“ veikėjams iliustruoti simboliškai sukūrė keturias („Vilniaus pokerį“ sudaro keturios dalys) betekstes knygeles, tolygias tekstui.

Anot G. Liekytės, būtų įdomu ir naudinga išgirsti paties rašytojo nuomonę, deja, iš Anapilio nesugrąžinsi. Tad nėra kito pasirinkimo, kaip tik interpretuoti savaip ir manyti, kad viskas yra būtent taip, kaip ir turėtų būti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"