Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KULTŪRA

„Naujasis Baltijos šokis“: nemigos naktys

 
2018 05 04 15:00
Alexanderio Vantournhouto (nuotraukoje) ir Bauke Lievens tragiška kūno autobiografija „Aneckxander“.
Alexanderio Vantournhouto (nuotraukoje) ir Bauke Lievens tragiška kūno autobiografija „Aneckxander“. Barto Grietenso nuotrauka

Šiandien, gegužės 4 dieną, prasideda tarptautinis festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Jo metu bus pristatyti penki lietuvių kūrėjų darbai, dvi premjeros, į Vilnių sugrįš svetur gyvenantys menininkai. Po dvidešimties metų – ir belgų choreografas Alainas Platelis, kadaise pirmajame Nepriklausomos Lietuvos teatro festivalyje „Life“ parodęs spektaklį „Bonjour Madame“, o dabar – „nicht schlafen“ (vok. „nemiegokite“).

„Naujasis Baltijos šokis“ rengiamas nuo 1997 metų. Šių metų programos tema – „Kūnas ir Kitas“. Kitas – tai skirtingos kultūros, tautos, rasės, lytis, įpročiai ar nuostatos. Be to, šiemet dėmesys sutelktas į jaunąją choreografų ir šokėjų kartą.

Kodėl verta į juos kreipti žvilgsnį, investuoti? „Jauni kūrėjai – šiuolaikinio šokio ateitis. Juos turime paremti ne vien finansiškai, o ir suteikdami platformą išsakyti savo mintis, kūrybinius planus. Jauni veidai šiemet – vien merginos. Nors šokio pasaulyje trūksta vaikinų kūrėjų, moterys turi stiprų stuburą, yra skirtingos, sukaupė daug patirties, gyveno, mokė užsienyje. Jas vienija tai, kad visos yra ambicingos kūrėjos“, – sakė festivalio vadovė Gintarė Masteikaitė.

Patarimai į kairę ir dešinę

Gegužės 10–12 dienomis „Menų spaustuvėje“ organizuojama Lietuvos šokio platforma, jos metu spektaklius pristatys choreografės: Londone dirbanti Ieva Kuniskis, Belgijoje gyvenančios Vilma Pitrinaitė ir Liza Baliasnaja, gimtinėje kuriančios Agnietė Lisičkinaitė bei seserys Ula ir Bartė Liagaitės.

Užsienio profesionalai šiemet atvyksta iš Armėnijos, Olandijos, Liuksemburgo, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Izraelio ir Švedijos. Lietuviai turės galimybę susipažinti su jais ir pristatyti savo darbų ištraukas, išgirsti atgarsių. Jie viso festivalio metu dalijami į kairę ir į dešinę.

„Mums svarbu kurti bendruomenišką, atvirą atmosferą. Festivalyje susitinka skirtingų kartų ir šalių kūrėjai. Norime sudaryti galimybę ir žiūrovams pasinerti į festivalio nuotaiką, susitikti su menininkais. Susitikimų metu įvyksta nuostabių pažinčių. Pagrindinis tikslas – užmegzti artimus kontaktus, kad galėtume pristatyti lietuvių kūrybą užsienyje. Užsieniečiai nešališki, turi bendradarbiavimo su didžiaisiais pasaulio festivaliais patirties. Todėl jų komentarai ypač naudingi, – pasakojo G. Masteikaitė, o paklausta, kur lietuviai keliauja dėl šokio, festivalio vadovė svarstė: – Londonas šiuo metu nėra įdomiausia vieta semtis idėjų. Mano nuomone, dėl „Brexit“, politinės situacijos miestas keičiasi, nebėra toks atviras. O Belgija, Briuselis nuo seno buvo stiprus traukos centras, sutelkęs kūrėjus iš viso pasaulio. Ne išimtis ir lietuviai, kurie ten vyksta studijuoti ir ieškoti kelių, kaip įgyvendinti svajonę – patekti į geriausias trupes.“

Šokio Amerika? „Šokio meka, – pritarė Gintarė. – Pagrindiniai šokio teatrai atrankas organizuoja Briuselyje. Jį paprasta pasiekti iš bet kurio pasaulio krašto. Daug keliaujančių menininkų būtent ten kuria namus.“

Prašė leisti sugrįžti į Lietuvą

Teatro kritikas Vaidas Jauniškis primygtinai siūlė pamatyti belgo A. Platelio spektaklį „nicht schlafen“ (nemiegokite). „Aukščiausio lygio iš aukščiausios lygos“, – apie „Les ballets C de la B“ trupę, 1995 ir 1996 metais gastroliavusią Lietuvoje, rašė jis.

Ar „aukštieji“ menininkai sulaukia pelnyto žiūrovų dėmesio Lietuvoje? Ar sunku juos prisikviesti? „Žiūrovams dėmesio verti atrodo tie spektakliai, kurie rodomi Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje. Lietuviai mėgsta žiūrėti užsienio kūrėjų darbus, taip pat ir lietuvių, šios programos dalyviai tikrai nesijaučia nuskriausti, – kalbėjo G. Masteikaitė. – Šiemet „Les ballets C de la B“ ir A. Platelis asmeniškai išreiškė norą sugrįžti į Lietuvą. 1996-ieji buvo choreografo karjeros pradžia, jis atsimena tą laikotarpį kaip nuostabų, vien gerų emocijų. Mums, kultūrininkams ir žiūrovams, tai – didžiulis įvertinimas. Taip pat dar vienas šansas pamatyti didžiulio meistriškumo trupę neišvykus iš Lietuvos.“

Pavadinime „Les ballets C de la B“ užšifruota keletas prasmių. Prancūziškai – tai pirminio pavadinimo trumpinys, pažodžiui reiškiantis „Belgijos šiuolaikiniai baletai“. Žodžių daugiskaita primena garsiąją Sergejaus Diagilevo trupę „Ballets Russes“. Tai ir laikotarpio, kai susibūrė A. Platelio vadovaujamas kolektyvas, madingų pavadinimų parodija.

Puikus naujasis šokis

Premjerinį spektaklį „Figūros“ pristatys šokėja, choreografė ir performansų autorė L. Baliasnaja. Ji šoko Belgijoje, kauniečių teatro „Aura“ trupėje, buvo „Menų spaustuvės“ rezidentė. Spektaklyje šoka šokėjas ir muzikantas iš Londono Sydney Barnesas.

„Figūros“ – apie vadinamąjį geštalto perjungimą (Gestalt switch). Žiūrovai, matydami įvairias geometrines figūras, jas gali skirtingai suvokti – vieni vaizdą staigiai (o kiti – pamažu) „apkeičia“ kitu. Taigi visų stebėtojų teatrinė patirtis – individuali. Choreografė siekia, kad kiekvienas žiūrovas sutelktų dėmesį į asmeninę minčių choreografiją.

Kita premjera – Briuselyje gyvenančios choreografės, šokėjos, nepriklausomos šokio trupės „We cie“ įkūrėjos ir meno vadovės V. Pitrinaitės šokio spektaklis „Somaholidays“. Kartu su ja scenoje pasirodys choreografas, šokėjas, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas Mantas Stabačinskas ir Londone gyvenantis Darius Algis Stankevičius.

„Somaholidays“ būseną – dirbtinai fiziškai sukeltą katarsį, slenkstį į savitai tikresnę tikrovę be kaltės ir gėdos, be biurokratinių įsipareigojimų – aprašė Aldousas Huxley savo distopiniame romane „Puikus naujasis pasaulis“. Spektaklio kūrėjai sujungė kelionių dokumentiką ir naktinio klubo ritualus.

Kiti lietuvių choreografių darbai – „Jie gyvena šalimais“ (šokio spektaklį su teatriniais elementais kūrė I. Kuniskis), „Z+“ (jame A. Lisičkinaitė tyrinėjo Z kartą), „Duetas, kuris buvo“. Pastarąjį seserų Ulos ir Bartės spektaklį įkvėpė Franciso Alyso filmas „Tornadas“, kuriame pagrindinis veikėjas stengiasi nufilmuoti viesulą ir atsiduria jo centre. Tai – pirmasis seserų spektaklis šiame šokio festivalyje.

„Alainas Platelis asmeniškai išreiškė norą sugrįžti į Lietuvą. Mums – tai didžiulis įvertinimas.“

Vienu žingsniu priekyje

Be jau minėtų kūrinių, intriguoja bulgaro Ivo Dimchevo „koncertas su nepretenzinga choreografija“. Kaip sako organizatoriai, iš šio choreografo galima tikėtis ekstremalių performansų ir provokacijų. Per savo karjerą (o tai – daugiau nei 30 spektaklių) jis pristatė nemažai kontroversiškų kūrinių. Spektaklyje „Skulptūros“ atsiskleidžia ironiškas autoriaus požiūris į popmuzikos choreografiją. Pasirodymas – ir to paties pavadinimo muzikos albumo pristatymas.

I. Dimchevas ir airė Oona Doherty, festivalio vadovės teigimu, – išskirtinės, charizmatiškos asmenybės. O. Doherty vardas šiuolaikinio šokio pasaulyje suskambėjo neseniai, bet trankiai. „Renkant programą buvo svarbu pristatyti ne tik išskirtinius spektaklius, bet ir stiprias asmenybes, atstovaujančias skirtingoms visuomenės grupėms“, – pabrėžė G. Masteikaitė.

Ši tema turbūt ir rodo šių metų festivalio šiuolaikiškumą. „Siekiame atliepti tai, kas vyksta pasaulyje dabar. Kviečiame trupes, kurios aktualios šiandien, o ne prieš keletą metų, nes tik dabar sugebėjome jų spektaklius įpirkti, – pridūrė G. Masteikaitė. – Norime užbėgti įvykiams už akių – numatyti, kas bus įdomu po poros metų. Tai padaryti gana sunku. Tačiau šiemet mums pavyko sudaryti programą iš aukščiausio kalibro trupių. O tie atlikėjai, kurie yra kylančios žvaigždės, savo kalendorių dėlioja jau 2020 metams. Spėti į šį traukinį – ambicingas, bet įdomus uždavinys.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"