Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KULTŪRA IR ŽMONĖS

„ArtVilnius“ rengėjai atsipalaidavo ir prisidirbo

 
2018 06 05 13:00
„ArtVilnius“ rengėjai apsirengė marškinėliais, kurie skelbė: „0% darbo“ ir „100% atsipalaidavimo.“
„ArtVilnius“ rengėjai apsirengė marškinėliais, kurie skelbė: „0% darbo“ ir „100% atsipalaidavimo.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Birželio 7–10 dienomis „Litexpo“ parodų ir kongresų centre veiks devintoji šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“. Joje dalyvaus 55 galerijos, bus pristatyta 250 menininkų iš 20 valstybių. Šiemet programa, pavadinta „Focus Baltic“, akcentuojamas Baltijos šalių, mininčių valstybės atkūrimo šimtmetį, menas.

Mugės vadovė Diana Stomienė kvietė dalyvauti ir „ArtVilnius“ vakaruose. Viena susitikimo vietų – „Paviljonas“ (Pylimo g. 21B). Organizatoriai pasipuošė marškinėliais, kurie skelbė „0% darbo“, „100% atsipalaidavimo“ ir žadėjo, kad čia bus labai linksma. „Kaip nieko nepamiršti ir viską paminėti? Tiek prisidirbom!“ – pristatydama mugę juokavo „ArtVilnius“ meno vadovė Sonata Baliuckaitė.

Išsiuntė daugybę kvietimų

Šiemet estai ir latviai – ypatingi svečiai. Jie kuria naujus, išskirtinius projektus. Estų galerija „Avangard“ dalyvaus pirmąkart, ji parengė programą šimtmečiui. Sovietmečio popmeno pradininko Leonhardo Lapino iliustracijos bus pristatytos jaunų menininkų kūrybos kontekste. „Latvis Ivaras Drulė ką tik grįžo iš Venecijos architektūros bienalės. Garsiausius Latvijos tapytojus pristatys galerija „Maksla XO“, – vardijo S. Baliuckaitė. – Ekspozicijas lydės performansai, pristatymai, muzika, bet visi meno kūriniai ir objektai bus parduodami. Norintys įsigyti darbų gali konsultuotis su gidais, profesionalais ar kreiptis į mus asmeniškai.“

Dėmesio centre yra ir Lietuva. „Meno parke“, garsiausių Kauno tapytojų ir skulptorių grupės stende, darbus rodys Robertas Antinis, Česlovas Lukenskas, Aušra Vaitkūnienė, bus rengiami performansai. Tradiciškai jaunus dailininkus pristatys „The Rooster“ galerija. Mugės rengėjai pakvietė ir išeivių – iš Niujorko atvyks Amerikoje gyvenančius lietuvius vienijanti galerija „SLA307 art space“.

„Geriau kartą pamatyti, nei dešimt papasakoti, – įsitikinusi D. Stomienė. – Mūsų tikslas – pakviesti kuo daugiau svečių. Todėl šiemet išsiuntėme daugybę kvietimų. Atvykusieji ir vilniečiai galės susipažinti su didesne meno scena. Šiemet „Naktis galerijoje“ rekordiškai išsiplėtė – joje dalyvaus 20 didžiųjų sostinės galerijų. Tai bus galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius.“

Tikisi, kad lėktuvas nesuduš

Lietuvoje vieši ir estų menininkas Marko Maetammas. 1996 metais jis surengė savo parodą „Arkos“ galerijoje. Ne kartą Venecijos meno bienalėje šis kūrėjas atstovavo Estijai. M. Maetammo įkvėpti savo akciją surengė ir mugės organizatoriai – stovėdami ant geltono kilimo paleido popierinius lėktuvėlius.

Naujausias jo projektas – „Patogiai įsitaisyk, atsipalaiduok ir mėgaukis likusiu gyvenimu“. Panašiai sakoma prieš pakylant lėktuvui, kai skrydžio palydovai baigia saugos pristatymą ir palinki: „Patogiai įsitaisykite, atsipalaiduokite ir mėgaukitės skrydžiu.“

„Galime tik tikėtis, kad lėktuvas nesuduš. Gyvenime visi esame keleiviai. Nežinomybė mus lydi kiekviename žingsnyje: dėl politikos, ekonomikos, ekologijos. Nežinome, kas nutiks mūsų asmeniniame gyvenime, kuriam įtaką daro aplinka, – aiškino M. Maetammas. – Kurdamas jaučiuosi susietas su laiku, dabarties iššūkiais ir problemomis. Manęs klausia: „Kodėl kalbi tokiomis keistomis, kartais – pesimistinėmis temomis?“ Atsakau: „Duokite man kitą laikotarpį, kuriame galėčiau gyventi.“ Nemanau, jog menas pakeis pasaulį. Bet menininkas gali mums parodyti to pasaulio rūpesčius, nuojautas, mintis, baimes. Ir visu tuo pasidalyti.“

M. Maetammas naujausius darbus sukūrė praėjusią žiemą. Kadangi jie dar niekur nerodyti, autorius sakė nekantriai laukiantis mugės atidarymo.

Performansai performansai

Į mugę atvyksta menininkė Nina Yhared iš Meksikos. Ji atliks performansą „Via Baltic“, kurį įkvėpė Baltijos kelias. Anksčiau meksikietė gyveno Lietuvoje, rinko medžiagą daktaro disertacijai „Moterų migracijos“. Menininkė, gavusi Meksikos universitete tarptautinę stipendiją, keliavo po Baltijos šalis, bendravo su kūrėjomis, domėjosi „Fluxus“ kabinetais Vilniuje ir Kaune.

N. Yhared susižavėjo istoriniu Baltijos keliu, kuriame susikabinę rankomis stovėjo pustrečio milijono žmonių. Savo paroda ir performansu „Via Baltic“ ji norėjo apžvelgti tautybės, laisvės, sienų ir migracijos klausimus šiuolaikiniame pasaulyje.

Devintosios mugės išskirtinumas – kaip niekada daug performansų. „Akcentuojame šiuolaikiškiausius projektus, bet netrūks ir klasikinio meno pavyzdžių. Netikėtas buvo „Arkos“ galerijos pasiūlymas rodyti chrestomatinę Rimanto Dichavičiaus fotografijų seriją „Žiedai tarp žiedų“. Pirmųjų aktų ir autoportretų fotografė Violeta Bubelytė sukūrė naują ciklą, kuris aktualus asmenukių eroje. Tame pačiame „Vilkamergės galerijos“ stende bus ir Jono Meko kūrinys“, – pridūrė S. Baliuckaitė.

Kodėl ne pasakos

Fondas „Lewben Art Foundation“ jau penktus metus pristatys rinktinę savo kolekciją, šiemet – ekspoziciją „Pasakos? Kodėl gi ne“. Savo kūriniais pasakas seks Vadimas Fiškinas, Andreasas Crespo ir Reza Aramešas. Ekspozicijos kuratorė – italė Francesca Ferrarini.

„Mąstydami, ką parodyti šiemet, prisiminėme pasakas. Jos mus lydi nuo vaikystės iki šių dienų. Tik šiuolaikinės ir suaugusiųjų pasakos kartais, atrodo, yra kitokios, – kalbėjo „Lewben Art Foundation“ ekspozicijos koordinatorė Ugnė Bužinskaitė. – V. Fiškino instaliacija magiška – ore pagal Piotro Čaikovskio valsą „šoka“ žvaigždės. R. Aramešas išgyveno Irano karą, dėl politinės situacijos pabėgo į Jungtinę Karalystę. Savo skulptūroms jis naudoja marmurą – perėmė Renesanso tradicijas. A. Crespo apibūdinamas nei kaip jis, nei kaip ji, o kaip jie. Vaizdo filmas „Parapagus“ susijęs su menininko išgyvenimais. Vaikystėje autorius pajuto Siamo dvynio, kurio niekada neturėjo, trūkumą, ir tai turėjo įtakos visai jo kūrybai.“

„Šiemet „Naktis galerijoje“ rekordiškai išsiplėtė. Tai bus galimybė vienu šūviu nušauti du zuikius.“

Publikos simpatijos

Projektų zonoje savo darbus eksponuos Nacionalinės premijos laureatai Svajonė ir Paulius Stanikai, scenografas Gintaras Makarevičius, kurio paveikslai žinomi mažiau negu jo darbai teatre. Jurga Barilaitė rodys naujausią vaizdo ir garso instaliaciją BBB (Bamba Big Band).

Bus renkamos geriausios galerijos ir menininkai, apdovanojamas geriausias jaunasis menininkas bei teikiamas publikos simpatijų prizas.

Didelio populiarumo kasmet sulaukia dirbtuvės, kuriose kuria mugės lankytojai. Edukacinės programos „Tarp kūrėjų“ vedėjai – tapytojai, architektai, grafikai, keramikai, menotyrininkai. Tiek lankytojai, tiek menininkai galės išbandyti įvairias piešimo priemones. Japonų dailininkas Tetsuo Kitamura papasakos apie japonų tušo tapybą, Dovilė Stasiulytė – apie tapybą ant vandens. Aurelija Maknytė ekspromtu pieš netradicinį portretą, o latvių „Dambergs Design Studio“ juvelyras parodys, kaip dirbti su sidabro pudra. Dailės priemonės dalyvaujant dirbtuvėse bus nemokamos.

Ruošiasi jubiliejinei mugei

Birželio 8-ąją, penktadienį, uždarius „Litexpo“ rūmus mugė persikels į miesto galerijas. Kaip ir praėjusiais metais, rengiama „Naktis galerijoje“ – parodos bus atviros iki 23 valandos. „Sekite programą, dalyvaukite ir nepraleiskite performansų, kurie vyks po vieną ar du kartus. Mugei apžiūrėti skirkite ne valandą, o dieną“, – patarė „ArtVilnius“ meno vadovė S. Baliuckaitė.

Neseniai ji su kolegomis grįžo iš pirmosios Tbilisio meno mugės. „Pamatėme, kad idėjų jie sėmėsi iš mūsų. Paskui lankėmės Kijevo meno savaitėje. Ukrainiečiai taip pat sakė, kad atvyksta į Vilnių mokytis, nori bendradarbiauti. Jau intensyviai ruošiamės dešimtajai meno mugei“, – užsiminė D. Stomienė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KULTŪRA IR ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"