Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Žvirbliu išskris – juodąja gulbe sugrįš

 
2018 07 18 6:00

Esu iš tų, kuriems patinka naujovės ir modernybė. Turiu keletą, mano galva, gerų argumentų. Pagrindinis jų yra tas, kad nei Lietuva, nei pasaulis apskritai dar niekada nebuvo tokie turtingi ir saugūs.

Nafta, elektra bei vandentiekis, ilgindami žmonių gyvenimo trukmę ir didindami jų skaičių, padarė daugiau už mediciną. Kai tik vidaus degimo varikliai, elektrifikacija ir vandentiekis pasiekia kokį nors Afrikos užkampį, ten įvyksta ekonominis sprogimas.

Tie, kurie technologiją pritaiko sėkmingiausiai, įgyja pranašumą prieš kitus. Tai galioja ne tik verslui, bet ir valstybėms.

Mirti smurtine mirtimi ypač mums, europiečiams, yra mažiausia statistinė tikimybė per visą žmonijos istoriją. Net valgydami maistą, kuriame yra natrio glutamato ir nesveikų riebalų, vis tiek sugebame sulaukti 70 metų, nors ir sergame keistomis senatvinėmis ligomis. Mūsų proseneliai ketvirtajame dešimtmetyje masiškai mirdavo nuo dantenų pūlinių sukeltų komplikacijų, o vienintelis gydymas būdavo dantų rovimas. XIX amžiaus žmonėms mūsų penkiasdešimtmečiai, tebeturintys visus dantis, atrodytų labai keistai.

Būti nepatenkintam viskuo, regis, turėtų būti tolygu įžeidimui protėviams, kurių visi – net karaliai – gyveno prasčiau už vidutinį šių laikų vilnietį. Nafta, elektra ir vandentiekis buvo prabanga smetoninėje Lietuvoje. Tik nedidelė gyventojų dalis turėjo tokią prabangą prieš 80 ar 100 metų. Gyvenimas balanos gadynėje vis dar neišnyko iš gyvosios Lietuvos šeimų atminties. Kartu atrodo, kad išmanusis telefonas su mumis yra jau amžinybę – sunku įsivaizduoti, kad jam tėra kiek daugiau nei dešimt metų. Kad elektros lemputė pasiektų visus žmones, reikia šimtmečių. O telefonai per kelerius metus pasivijo ir pralenkė lemputes. Afrikoje ant pašiūrės stogo esanti saulės baterija dažnai skirta ne šviesai išgauti, o išmaniųjų įrenginių baterijoms krauti. Transportas, komunikacijos, maistas ir drabužiai dar niekada nebuvo tokie pigūs. Net ir skųsdamiesi, kad persidirbame, XIX amžiaus žmones glumintume turimu laisvalaikiu ir galimybe jį leisti itin įvairiai.

Grožėdamiesi baroko pasiekimais ar viduramžių gobelenais turėtume suvokti, kad, palyginti su šiuolaikinėmis technologijomis, tai prilygsta džiaugsmui išvydus trimečio pasirodymą teatre. Man muziejuose įspūdį dažniau kelia ne patys artefaktai, o istorijos apie jų išlikimą arba išgelbėjimą – tai jau suaugusiųjų reikalai.

Visoje šioje argumentacijoje yra tik viena, bet labai rimta spraga. Atsiradusios technologinės naujovės dažnai daro įtaką ir visuomenių organizacijai bei vertybėms. Pavyzdžiui, Napoleono epochoje buvo didvyriška kilti į kovą iškėlus kardą, tačiau artėti prie patrankos per Antrąjį pasaulinį karą buvo savižudiška. Kovoje, kurioje produktyvumas ir gimstamumas yra svarbiausi valstybės galios veiksniai, išgyvenimas yra naudingesnis už garbingą mirtį.

Iš istorijos žinome, kad naujos technologijos atsiradimas lemia lenktynes dėl jos pritaikymo, ir tie, kurie technologiją pritaiko sėkmingiausiai, įgyja pranašumą prieš kitus. Tai galioja ne tik verslui, bet ir valstybėms. Gyvename taikiai, nes gyvename Pax Americana laikais. Technologijų lyderystė priklauso JAV ir todėl jokia valstybė nenori veltis į atvirą konfrontaciją. Bet ši lyderystė dėl kaitos tempo nėra garantuota. Internetas pakeitė pasaulį ir sudarė prielaidas JAV dominavimui. Ir tiesiog taip nutiko, kad tokia technologija ankstyvuoju gyvavimo etapu efektyviau buvo naudojama demokratinėse valstybėse. Bet gali atsirasti technologijų, kurias efektyviau gali diegti diktatūros, pavyzdžiui, genų inžinerija. Dėl embrionų atrankos demokratinėse valstybėse kiltų didžiuliai debatai, diskusijos apie etiškumą ir pan. Jokių panašių skrupulų, tarkime, Šiaurės Korėjoje nebūtų. Pagalvokite, kaip pasikeistų pasaulis, jei diktatūrų piliečių intelekto koeficientas per 20–30 metų taptų 40 punktų aukštesnis. Ir šis scenarijus nėra blogiausias. Istorija žino pavyzdžių, kai nauja technologija suteikia naujoms santvarkoms galios, bet nepakankamai, kad būtų nugalėti senosios tvarkos sergėtojai. Spausdinto žodžio atsiradimas XVI amžiuje sudarė galimybę atsirasti protestantizmui, bet kartu sukėlė 150 metų trukusius Europos religinius karus, pražudžiusius kas trečią vokietį.

Netikėtas technologijos poveikis visuomenei, greitėjant naujų atsiradimui, gali pasireikšti dažniau. Tai yra pagrindinė Nassimo Talebo „Juodosios gulbės“ teorijos mintis. Baltosios gulbės atneštos modernybės – sveikata, ilgaamžiškumas, pramogos – gali būti pražudytos niekada iki šiol nematytos juodosios gulbės. Tai, kad mes tokios kol kas nematėme, nereiškia, kad jos nėra.

Jei gandai, esą Donaldas Trumpas grasino JAV pasitraukimu iš NATO, yra tiesa, tampa ne taip sunku įsivaizduoti, kad juodoji gulbė gali pasirodyti ir Lietuvos padangėje. Skaitant kai kuriuos pranešimus apie tai, jog NATO savo komentaru išgelbėjo mūsų Ekscelencija, tenka daryti išvadą, kad panašiu komentaru NATO gali būti ir sužlugdyta. O tai, kad žmonės prikalba daug nesąmonių, dėl kurių vėliau tenka brangiai mokėti, vargu ar kam yra naujiena šiame naujųjų technologijų įgalintame netikrų naujienų pasaulyje.

Mantas Bileišis yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"