Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Žurnalų plėšymas ir konstitucinė doktrina

 
2018 01 18 6:00

Matyt, sunku būtų rasti žmogų, kuris neturi nuomonės apie tai, kad įstatymu uždraudus alkoholio reklamą užsienyje leidžiamų žurnalų platintojai buvo priversti išplėšti arba užklijuoti lapus su tokia reklama.

Antialkoholinės kampanijos iniciatoriai „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga taip ir nesuprato, kad tai – didžiulė jų inicijuoto antialkoholinio vajaus kompromitacija. Nesuprato, nors apie tai prabilo net prezidentė Dalia Grybauskaitė. Abiem vyrams neužteko drąsos prisipažinti, kad padaryta klaida. Abu jie vaikiškai gynėsi, esą ir patys platintojai kalti, kad nesurado išeities iš susiklosčiusios situacijos – jie turėjo apie tai pranešti užsienio leidėjams ir su jais rasti išeitį. Bet kokia tai galėtų būti išeitis? Vien Lietuvai skirtų žurnalų užsienio leidėjai nespausdins, nes čia atkeliauja mažas leidinių kiekis. Norėdamas parodyti, kad anokia tai problema, apie mažą leidinių kiekį kalbėjo ir pats R. Karbauskis. Tačiau šis mažumas – santykinis dalykas. Žurnalų plėšymas turi simbolinę reikšmę. Jeigu daugeliui Lietuvos žmonių galvose netelpa, kaip tai gali atsitikti, ir jiems gėda dėl to, kas vyksta, tai tokio įvykio nepavadinsi menku.

Jeigu daugeliui Lietuvos žmonių galvose netelpa, kaip tai gali atsitikti, ir jiems gėda dėl to, kas vyksta, tai tokio įvykio nepavadinsi menku.

Kaip galėjo susiklostyti tokia padėtis? Juk Lietuva – civilizuota valstybė. Ir nemanau, kad valdžios vyrai jau tokie kvaili. Tačiau tai įvyko, panašių absurdiškų atvejų buvo anksčiau ir dar ne vienas nutiks ateityje. Tai tipiška situacija, į kurią bus nuolat patenkama dėl įstatymų leidėjų neatsakingo požiūrio į savo darbą, taip pat dėl biurokratinio, nelankstaus, sveiko proto principų nesilaikančių valdžios institucijų darbo.

Formaliai žvelgiant, yra nemažai valstybių, kuriose alkoholio reklama draudžiama, tačiau atidžiau pažiūrėjus – niekur nėra absoliutaus draudimo, nes jis paprasčiausiai neįmanomas. Galima panagrinėti Lenkijos, Prancūzijos, kitų valstybių pavyzdžius. Įstatymai pritaikomi prie realybės, o ne realybė lenkiama prie įstatymų.

Kokia yra valdžios vyrų laikysena Lietuvoje? Mes priėmėme įstatymą, ir tie, kuriuos tas įstatymas smukdo, turi patys kokiu nors būdu kapanotis, gelbėtis, ieškoti išeities. Nėra net kalbos apie tai, kad įstatymus būtina priimti apsvarsčius visas jų pasekmes, ieškant išeičių kartu su suinteresuotomis grupėmis.

Politikai turi stengtis atsižvelgti į visų žmonių poreikius. Šiuo atveju nukentėjo verslininkai, įvežantys į Lietuvą užsienio spaudą. Jų verslas iš esmės šviečiamasis. Vargu ar įvežant vieną kitą šimtinę žurnalų būtų galima susikrauti milijonus. Ir mažai kas ginčysis, kad tokių žurnalų reklama nieko nepavers alkoholiku ir nepadidins alkoholio vartojimo. Bet jeigu šie verslininkai priėmus įstatymą nukentės, valdžios atstovų nuomone, patys dėl to bus kalti.

Verslininkai, matydami problemą, iš anksto kreipėsi bent į tris Seimo komitetus, bet šie nesiėmė jokių veiksmų. Buvo kreiptasi ir į Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą. Jis, užuot signalizavęs politikams apie akivaizdžią problemą ir pats parengęs ją sprendžiančią įstatymo pataisą, atsakė biurokratiškai: bausime, ir dar pridūrė, kad tai yra gera bei teisinga.

Galų gale Seime pristatyta įstatymo pataisa, kuri galėtų pakeisti šią padėtį, bet ne viskas taip paprasta. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikė išvadą, kad tokia įstatymo pataisa sukurtų „asmenų nelygiateisiškumą“, nes Lietuvos leidėjams būtų draudžiama skelbti reklamą, nors tai būtų leidžiama užsienio leidėjams. Seimo teisininkai mano, jog tokiai pataisai nėra jokių objektyvių priežasčių, be to, jie užsiminė, kad ji galbūt prieštarautų Konstitucinio Teismo doktrinoms.

Argumentai rimti. Jei Seimo nariai į juos įsiklausys, viduramžiškas, pasak prezidentės D. Grybauskaitės, žurnalų plėšymas taps nepajudinama Lietuvos konstitucine doktrina.

Ką reiškia teisininkų teiginiai apie „asmenų nelygiateisiškumą“? Kiekvienas Lietuvos gyventojas bet kuriuo laiku ir neribotai gali žiūrėti alkoholio reklamas (taip pat ir lietuviškų alkoholinių gėrimų), pavyzdžiui, interneto kanale „YouTube“. Tad kodėl šis kanalas nepatiria tų pačių apribojimų kaip lietuviškos svetainės? Logiškai plėtojant teisininkų mintį, Lietuvą reikėtų atkirsti nuo pasaulinio interneto tinklo. Nebūtų galima lietuviams vykti ir į užsienį, nes jie ten gali pamatyti alkoholio reklamą, nebent, perfrazuojant vieno Lietuvos politiko žodžius, užsienis prisitaikytų prie Lietuvos įstatymų ir uždengtų visas reklamas ten, kur vaikščiotų Lietuvos turistai.

Visada prisimenu vieno Lietuvos Konstitucijos kūrėjų, Nepriklausomybės Akto signataro Egidijaus Jarašiūno žodžius, kad aukštos kvalifikacijos teisininkas turi vertinti ne tik teisės akto raidę, bet ir mokėti įvertinti realaus gyvenimo procesus. Manau, kad šis atvejis reikalauja būtent tokio požiūrio. Kai sklaidau Lietuvos Konstitucijos puslapius, neaptinku nė vieno straipsnio, prieštaraujančio sveikam protui. Deja, tokių teiginių retkarčiais vis pasitaiko Konstitucijos aiškintojų išvadose.

Saulius Spurga – Mykolo Romerio universiteto docentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"