Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Zonoje. Lietuvos patirtis

 
2015 08 03 6:00

Gyvename Vidurio bei Rytų Europos geopolitinio tektoninio lūžio zonoje. Drebėjimai tęsėsi šimtmečius, ir žemių slinktys dar nesibaigia. Kaip tik ties mumis mat susiremia dvi tektoninės jėgos: Vokietijos 'Drang nach Osten' ir Rusijos 'Drang nach Westen'. Kad Lietuva išliko ir vis dar išlieka, tai yra vienas aštuonių ar aštuoniolikos pasaulio stebuklų.

Istoriškai Lietuvai teko pirmiau atlaikyti Vokietijos arba vokiškų ordinų veržimąsi. Tai tęsėsi apie 200 metų. Tokio tat ilgumo hibridinis karas. Po to - Ivanų bei Romanovų iš Moskovijos lipdomos Rusijos veržimasis. Drangas arba draivas. Priešintis jam teko kartu su Lenkija. Vėl bent pustrečio šimto metų, per kuriuos Rusija brovėsi ir kitomis kryptimis. Iki visų jūrų ! - labai ambicinga carų geopolitika.

1939-aisiais ją atvirai reiškė V. Molotovas, politiškai prievartaudamas Estijos užsienio reikalų ministrą: ,,Mums reikia išėjimo į Baltijos jūrą. Neverskit mūsų naudoti prievartos“. Lyg būtų iš V. Putino nusiklausęs. Ir iš Vokietijos griuvėsių dar nusigriebė neužšąlantį, todėl apšalusiems rusams būtiną Karaliaučiaus uostą. Vis toje pačioje tektoninio lūžio zonoje.

Ji dabar jau grobiama ir vamzdynų rankomis, ir psichologiniu terorizuojančiu spaudimu. Pasiduokit, vokiečiai ir pribaltai.

Zonos veiksnį - ir mūsų būvį joje - lemia blogosios Kremliaus politikos stabilumas. Šiuo keliu mindama raudoną triratuką oficialioji Rusija įsivarė į kampą ir įvarė ten savo stekenamą rusų tautą. Šimtas metų sugaišta burbuliuojančioj Lenino baloj, o vis žadant pergales ir gerovę. Burbulencija prieš beprasmizmą, tačiau jau ne amžiams. Ne "navieki".

Švinta aušra iš Rytų ir būsimoji (netrukus) Rusija kaip Kinijos priedas. Rusų tautai, jos moterims, ten būtų šioks toks išsigelbėjimas, bet jos fašistams - pražūtis tiesiog sprogstant iš bejėgiško rasizmo. Geltonieji! Verčiau susitartų, kad broliškai atiduoda azijinę dalį - iki Baikalo arba Uralo. Resursai antai jau perorientuojami.

Išeitis vienu ar kitu atveju būtu Europa. Rusija kaip Europos civilizacijos dalis, tokia dar šį tą reikštų. Bokoharamizuodamasi - Rusija prieš Europą! - ji tiesiog žudosi. Pekinas dėl to Maskvos kvailumo nerauda, nesiperka baltų gedulo rūbų.

Kaip įveikti Europos-Rusijos tektoninį lūžį, išsaugant paskutinius tiltus?

Kelią rytų slavams rodo Ukraina, už tą pasirinkimą, siekį bei pavyzdį skaudžiai baudžiama. Bet kelias tebėra.

Gelbėti Ukrainą - tai gelbėti Rusiją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"