Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Žmogus, kurio įtaka buvo ne mažesnė nei prezidento

 
2018 08 28 6:00

Nutrūko 82 metų JAV politiko, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto pirmininko Johno McCaino gyvybė. Jo įtaka tarptautinei politikai, ypač dabar, buvo ne mažesnė nei šalies prezidento. Tai suvokiant kyla klausimas, koks gali būti pasaulis po J. McCaino.

2015-ųjų liepą, kai iki JAV prezidento rinkimų buvo likę pusantrų metų, ir net pačių drąsiausių politinių prognozių autoriai negalėjo numatyti, kad Donaldas Trumpas taps prezidentu, įtakingame Vašingtono tarptautinės politikos centre – Hudsono institute – senatorius J. McCainas išsakė tarptautinės politikos viziją.

Svarbiame ir mūsų šalies saugumui politikos lauke neliko vieno ryškiausių autoritetų.

Beje, J. McCainas, jau 2008 metais siekdamas tapti prezidentu, buvo įtakingas JAV politikas. Kartu tai buvo labai gerbiamas asmuo – Vietnamo karo veteranas, kurio lėktuvą 1967 metais sovietų ginklais numušė vietnamiečiai. Ten jis buvo patekęs į nelaisvę, kankintas. Žinoma, minėtas karas pasaulyje vertinamas kontroversiškai, bet JAV jo veteranai yra gerbiami.

Paprastiems žmonėms daug ką sakė ir faktas, kad J. McCainas buvo admirolo, vadovavusio JAV laivyno operacijoms Rytų Azijoje, sūnus. Jo senelis irgi buvo admirolas, JAV karinės strategijos naudojant karinį laivyną visame pasaulyje politikos architektas. O jų sūnus ir anūkas išėjo į karą, nuo kurio tuo metu stengėsi pabėgti ne vienas.

Kai D. Trumpas pasiskelbė esąs galimas respublikonų kandidatas kovoje dėl prezidento kėdės, J. McCainas jį kritikavo už tarptautinės politikos nesuvokimą ir pavojingus pareiškimus užsienio politikos klausimais. D. Trumpas neliko skolingas ir stengėsi pakirsti požiūrį į J. McCainą kaip didvyrį. „Didvyriai į nelaisvę nepatenka“, – pareiškė jis. Tuo metu, kai J. McCainas, kaip jam įprasta, kritikavo politikos nuostatas, D. Trumpas smogė kaip asmeniui. Galbūt todėl ir dabar, mirus J. McCainui, jo artimieji, išreikšdami velionio valią, paskelbė laidotuvių ceremonijoje nenorintys matyti D. Trumpo.

Taigi minėtą 2015 metų liepą J. McCainas išskyrė keturis iššūkius JAV ir pasaulio saugumui. Jis kalbėjo apie „Islamo valstybę“, imperinę Rusijos politiką, Irano ir Kinijos grėsmę.

Tapęs kandidatu į prezidentus, D. Trumpas irgi akcentavo „Islamo valstybės“ pavojų, bet paskui dėmesį nukreipė į iššūkius, kylančius Amerikos žemyne: santykius su Kanada bei Meksika, pastarosios atveju keldamas ir migracijos problemą. Taip pat D. Trumpui rūpėjo derybose pakeisti ekonominius santykius su Kinija.

Vis dėlto rinkimų kampanijos metu D. Trumpas išreiškė abejonių dėl NATO tolesnių perspektyvų, JAV saugumo srities įsipareigojimų Tolimųjų Rytų šalims – Japonijai ir Pietų Korėjai – prasmingumo. Jis nedrįso kritikuoti Kremliaus politikos, priešingai, reiškė susižavėjimą prezidentu Vladimiru Putinu, aptakiai kalbėjo apie Ukrainą, Gruziją, saugumo perspektyvas regione, palaikė galimą Europos Sąjungos skilimą.

Būtent šias jo politikos nuostatas kritikavo J. McCainas, jis buvo transatlantinės linijos šalininkas, glaudžių ryšių su demokratinėmis Europos valstybėmis šalininkas. Beje, kalbėdamas apie Rusijos pavojų, jis matė tai kaip didesnę nei „Islamo valstybė“ grėsmę.

J. McCainas neretai buvo laikomas savotišku disidentu įtakinguose respublikonų partijos sluoksniuose, ypač artimuose D. Trumpui. Tačiau žvelgdami į pastarųjų metų JAV politiką matome aiškią J. MCaino įtaką. Jis kartu su būriu šalininkų Senate suvienijęs jėgas su įtakingais demokratais, Vašingtono politiką sugebėjo iki šiol išlaikyti transatlantinėse vėžėse, net ir nepaisant kontroversiškų D. Trumpo pareiškimų.

Kartais to nemato ir kai kurie mūsų apžvalgininkai, kai nesigilindami į JAV vidaus politikos subtilybes ar neturėdami žinių kelia į padebesius D. Trumpą, ignoruodami JAV politinio ir saugumo politikos elito, o pirmiausia – Senato įtaką. Kai tai supranti, kyla klausimas: kokia gali tapti ta politika J. McCaino nelikus.

D. Trumpas dažnai primena, kad būtent jo vadovaujama JAV administracija pasisakė už labai griežtas ekonomines sankcijas Rusijai bei atvėrė galimybę teikti gynybinę ginkluotę Ukrainai, nors B. Obamos laikais to nesiryžta padaryti. Bet čia reikia pridurti, kad tai visų pirma inicijavo J. McCainas, jo šalininkai Senate ir Kongrese.

D. Trumpas teigė, kad jis išgelbėjo transatlantinius ryšius ir NATO, esą jis susiderėjo su ES dėl naujos prekybinių ir ekonominių santykių perspektyvos. Tačiau JAV prezidentas nutyli, kokį Senato, Kongreso ir kitų įtakingų JAV politikos sluoksnių spaudimą jis patyrė, kad taip elgtųsi. Vienas šios politikos vėliavnešių ir buvo J. McCainas.

Spėju, kad paties D. Trumpo užsienio ir saugumo politikos kol kas matėme tik fragmentus. Pavyzdžiui, jo pareiškimą dėl Jeruzalės pripažinimo Izraelio sostine.

D. Trumpo ir jo šalininkų nuostatas transatlantinės politikos atžvilgiu matysime po lapkričio 6 dienos, kai bus perrinktas trečdalis Senato ir visas Kongresas. Šiame Senate nebebus J. Mc Caino, vieno ryškiausių transatlantinės politikos šalininkų. Todėl, matyt, galima drąsiai teigti, kad svarbiame mūsų šalies saugumui politikos lauke neliko vieno ryškiausių autoritetų, ir to pasekmės bus juntamos.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"