Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Želigovskiada Kryme

 
2014 03 09 17:45

Tariamai nežinomos – turbūt marsiečių – ginkluotosios pajėgos užvaldo nemažą kraštą, atskiria jį nauja „siena“ nuo pasaulio ir nuo Jungtinių Tautų, savivaldžiauja ir terorizuoja gyventojus, nutaria perdažyti politinį Europos žemėlapį. 

Beje, pirminėje stadijoje tai buvo nė nesislapstanti kitos perpykusios valstybės kariuomenė, vėliau nusidraskiusi skiriamuosius ženklus ir kai kurių šarvuotų motorų numerius. Turbūt vietiniai. Kaimyninė didžioji valstybė tik laukia po medžiu kaip lapė sūrio. Ne, nelaukia kantriai, o savo chanato parlamente iš anksto džiūgauja, lyg sūris jau nukritęs. Lapės daineles nustelbia meškutės riaumojimas. Sodo lankytojai tik dairosi, tik dairosi.

Bemaž prieš šimtą metų matėme tai Lietuvoje. Tariamai „vietinė“ kariuomenė įsiveržė per paliaubų liniją vedama Varšuvoje palaiminto generolo ir užkariavo tiek Lietuvos, kiek pajėgė (kol buvo atmušta prie Širvintų ir Giedraičių); okupuotoje žemėje, į kurią pateko Lietuvos sostinė, paskelbė savo „valstybę“, pasiuntusiems Varšuvos šefams veidmainiškai atsižegnojant – tai ne mes, tai kažkoks Želigovskis; po poros metų tokio „Vidurinės Lietuvos“ valstybingumo nutarė nebevaidinti ir gyventojų valia (nors pusė boikotavo) prisijungė prie šeimininko, šiam būtent nurodžius, ką reikia daryti.

Klišė Krymui; tik ten viskas kur kas greičiau, sparčiau vykdoma. Neva vietinių, skubiai pakeitusių okupantus. „Valstybė“ šmėkštelėjo kaip vienadienis drugelis, kai naujieji krimi-pareigūnai arba Ukrainos valstybės išdavikai prisiekinėjo „Krymo tautai“. Kremliuje tuoj permąstė, ir suverenios Krymo tautos neliko nė kvapo, nelipdys nė valstybėlės, kurią Maskva iškart pripažintų ir sudarytų „tarpusavio“ gynybinę sutartį. Einam tiesiai – atplėšimas ir inkorporacija. SSRS atkūrimas bent sūrio gabalėliais.

Lieka keli techniniai juridiniai klausimai.

Jeigu Rusijos kariškiai, kad ir persirengę beformiais, puola ir naikina Ukrainos karius bei pareigūnus, atsisakiusius pasiduoti neaiškiai gaujai, kieno ten karinis nusikaltimas ir kurio vado atsakomybė? Ar bus jam bent įšaldytos milijardinės dorai uždirbtų dolerių sąskaitos?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"