Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vyriausybė leido įmones vadinti nelietuviškai

 
2017 10 24 6:00

2017 metų rugsėjo 27 dieną Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 768 dėl Civilinio kodekso 2.40 straipsnio pakeitimo ir Valstybinės kalbos įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų pateikimo Seimui. Šiais pakeitimais siekiama įteisinti juridinių asmenų pavadinimų sudarymą ne tik lietuvių, bet ir lotynų abėcėlės pagrindu.

Nors minėti pakeitimai dar nepriimti, šį kartą yra pagrindo tikėtis teigiamų pokyčių. Analogišką klausimą Vyriausybė jau sprendė 2014 metais, tačiau tą kartą įstatymų pakeitimo projektai nepasiekė Seimo – Vyriausybė nepritarė šių teisės aktų pakeitimo projektui. Prieš trejus metus Vyriausybė nutarė, kad leidžiant juridinių asmenų pavadinimus sudaryti lotyniškos abėcėlės pagrindu ne tik būtų pažeidžiama Konstitucija ir nesilaikoma Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, bet kiltų ir rimtas pavojus lietuvių kalbai, jos gramatikos sistemai, būtų užgožiama lietuvių kalba miestuose. Taip pat buvo pažymėta, kad galiojanti tvarka nesukelia didelių nepatogumų Lietuvos ar užsienio subjektams, siekiantiems įsteigti juridinius asmenis Lietuvoje. Šiais metais Vyriausybė pakeitė nuomonę ir šio klausimo likimą perdavė į Seimo rankas.

Seimui pritarus siūlomiems pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2018-ųjų kovo 1 dienos.

2016 metais Lietuvoje įregistruoti 4967 nauji juridiniai asmenys, į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją dėl juridinio asmens pavadinimo atitikties lietuvių bendrinės kalbos normoms Registrų centras kreipėsi 19 281 kartą, 2121 atveju pavadinimas buvo pripažintas netinkamu dėl to, kad buvo sudarytas ne lietuvių kalba arba iš galūnių neturinčių dirbtinių žodžių. Globalizacija lėmė, kad dažnas verslas savo veiklą sieja ne su viena valstybe, o siekia įsitvirtinti ir užsienio rinkose. Lietuvos verslas, susidurdamas su ribojimu sukurti bendrovės pavadinimą, kuris galėtų būti lengvai atpažįstamas ir suprantamas tarptautiniu mastu, negali efektyviai konkuruoti su užsienio verslininkais ne Lietuvos rinkose vien dėl to, kad lietuviškas pavadinimas užsienio rinkose yra nesuprantamas, todėl neįsimenamas ir nekeliantis pasitikėjimo.

Nepaisydami šiuo metu teisės aktuose įtvirtintų ribojimų, verslininkai, siekdami įregistruoti jų interesus ir tikslus atitinkančius bendrovių pavadinimus, rado įvairių būdų apeiti nustatytus reikalavimus. Norėdami išvengti kalbininkų filtro verslininkai bendrovių pavadinimus registruodavo pasinaudodami notarų paslaugomis, nes iki šiol notarai neįpareigoti tikrinti bendrovių pavadinimo atitikties lietuvių kalbos normoms. Verslininkai taip pat turėjo galimybę pasinaudoti užsienyje įsteigtų bendrovių pavadinimais, gavę jų sutikimą, bei kitais būdais, kurie leidžia pasinaudoti susidariusiomis teisės spragomis.

Dėl tokio ribojančio teisinio reglamentavimo kyla teisinių ginčų, kuriuos ne kartą sprendė ir teismai. Teismuose nagrinėjami ginčai, per kuriuos sprendžiama tiek dėl viso pavadinimo atitikties teisės aktų reikalavimams, tiek ir dėl vienos nelietuviškos raidės iš kelių žodžių sudarytuose pavadinimuose.

Seimui nusprendus pritarti siūlomiems Civilinio kodekso ir Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimams verslui būtų atrištos rankos pasirinkti tokius steigiamų bendrovių pavadinimus, kurie galėtų realiai atspindėti bendrovių vykdomą veiklą net ir užsienio rinkose ir leistų Lietuvos verslininkams sėkmingai konkuruoti tose rinkose. Šiais pakeitimais taip pat siekiama leisti sudaryti juridinių asmenų pavadinimus iš raidžių kombinacijų, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, taip pat ir iš raidžių bei skaitmenų derinių.

Seimui priėmus šiuos pakeitimus, ateityje steigiamos bendrovės galės pasirinkti jų veiklą ir interesus atitinkančius pavadinimus vadovaudamosi teisės normomis, o ne stengdamosi pasinaudoti esančiomis teisės spragomis.

Tomas Mickus yra advokatų kontoros „LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas“ teisininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"