Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vokeliai valdžios žmonėms

 
2007 06 13 0:00

Demokratinėse šalyse valdžia priklauso piliečiams. Kitas klausimas, kaip jie sugeba realizuoti tą valdžią. Pradėsiu nuo banalių tiesų priminimo.

Žmonės renka parlamentus, prezidentus, kuriems paveda tvarkyti šalies reikalus. Piliečiai yra valstybės šeimininkai, jie iš savo kišenės moka mokesčius tam, kad deramai būti saugomi jų interesai.

Valstybės pareigūnai pagrįstai vadinami tarnautojais, kuriems piliečiai moka atlyginimus tam, kad šie piliečius aptarnautų, palaikytų tvarką šalyje. Piliečiai yra valstybės tarnautojų darbdaviai. Tai - banali tiesa. Betgi ne visi mūsų veikėjai tai suvokia, jiems pradeda rodytis, esą jie yra šalies maitintojai, tik nesusimąsto, iš kur jie tų lėšų gauna.

Atrodytų, tarnautojams privalu atsiskaityti savo darbdaviams (šiuo atveju piliečiams) už atliktą darbą ir gautą atlygį. Piliečiams privalu žinoti, kaip panaudoti jų pinigai, kokius atlyginimus gauna valstybės pareigūnai. Tai padaryti nesudėtinga: reikėtų paskelbti internete ir kiekvienas pilietis galėtų sužinoti. Kiek žinau, taip esti šiuolaikinėse demokratinėse šalyse.

Lietuvoje kol kas šios taisyklės nesilaikoma. Vos ne valstybės paslaptis, koks seimūnų, ministrų ir kitų pareigūnų atlyginimas. Formaliai lyg aišku, pavyzdžiui, Seimo kanceliarijoje galima sužinoti, koks Seimo nario atlyginimas.

Tačiau net Seimo pirmininkas, žurnalistų paklaustas, koks Seimo nario faktinis uždarbis, nepajėgė (ar nenorėjo) atsakyti. Mat Seimo nariai gauna įvairiausius neapmokestinamus priedus, pavyzdžiui, benzinui, lyg kiekvienas iš jų per mėnesį nukaktų porą dešimčių tūkstančių kilometrų... Panašiai elgiasi ir kiti valstybės pareigūnai. Žodžiu, pareigūnai iš iždo pasiima tiek, kiek jiems atrodo reikalinga. Sutikime, tai - nelegalios pajamos.

Kiekvienos naujos kadencijos Seimas ieško kelių, slėpdamas nuo rinkėjų, kaip padidinus savo pajamas. Tokie veiksmai skatina atskirus asmenis pasijusti aukščiau už tuos, kuriuos privalėtų aptarnauti. Neatsitiktinai kai kurių mūsų pareigūnų jau netenkina tarnautojo statusas, kaip pasakoma terminais, jie norėtų vadintis valdininkais, taigi valdyti tuos, kurie jiems uždirba duoną.

Krašte besiklostanti įvykių raida panašėja į epochą po Romos imperijos ar kokios valstybinės struktūros griūties, kai įsivyrauja visuotinė anarchija, įsigali ne valstybinė, o stipresniojo teisė. Tada valstiečiai, terorizuojami plėšikų gaujų, pradėjo samdytis apsaugą, kurią sudarė neturintys nuolatinio pragyvenimo šaltinio asmenys, bet gebantys valdyti ginklą. Tarp jų būta ir iš vergovės paleistų vergų. Samdinių vadą pradėta vadinti grafu - "raštvedžiu" (graikiškai "grapho" - rašau).

Ilgainiui tų vadų įtaka didėjo ir jie pradėjo kelti savus reikalavimus ir pamažu tapo viršesni už savo samdytojus. Pastarieji tiek suįžūlėjo ir įsigalėjo, jog tapo viršesni už ankstesnius jų darbdavius. Taip buvę darbdaviai virto beteisiais baudžiauninkais. Išnykus senajai romėnų, savo kilme miestietiškai, aristokratijai, iškilo naujoji - ankstyvaisiais viduramžiais grafai užėmė jos vietą. Valstiečiai, būdami neraštingi ir neorganizuoti (jie dirbo žemę, ganė galvijus), leidosi ant savo sprando užsikarti naujiesiems.

Mąstau, jeigu žmonės nepasijus piliečiais ir leis ant savo sprando užlipti naujiems grafams, nieko gero nesulauksim. Pirmajai pradžiai įstatymiškai pareikalaukime, kad mūsų pareigūnai negautų jokių vokelių. Čia ne tiek teisinė, kiek moralinė problema. Jei valstybės pareigūnai gauna dalį neapmokestinamų atlyginimų, kodėl taip negali elgtis su darbuotojais verslininkai? Negalima reikalauti tvarkos iš kitų, jeigu patiems įstatymai nė motais... Jeigu Seimui rūpi valstybės stabilumas, visų pirma pats turi baigti tokią praktiką. Tačiau Seimas yra toks, kokį išsirenka piliečiai (pas mus kol kas dar jį renka žmonės).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"