Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vizija 2024, arba Kairioji alternatyva Lietuvai

 
2018 10 27 6:00

Jau kuris laikas svarstome programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami mūsų šalį, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, ar būsime opozicijoje, ar ne.

Jau kuris laikas svarstome programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami mūsų šalį, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, ar būsime opozicijoje, ar ne.

Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų, tokiai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas, jau nebegalime – Lietuvai tai per daug kainuoja. BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio.

Valstybė paleido iš rankų tuos instrumentus, kuriuos socialdemokratai visada gynė – didesnį perskirstymą, teisingą mokesčių sistemą ir pan. Taip, tai priekaištas ir socialdemokratams.

Ne BVP rodikliai, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės narių pasitikėjimas vienų kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ekonomikos augimas negali būti savitikslis.

Turime aibę problemų, sukeltų ne konkrečių valdančiųjų, o sisteminės netvarkos. Valstybė paleido iš rankų tuos instrumentus, kuriuos socialdemokratai visada gynė – didesnį perskirstymą, teisingą mokesčių sistemą ir panašiai. Taip, tai priekaištas ir socialdemokratams. Išvengti atsakomybės mes niekaip negalime. Anksčiau (kaip ir daugelis Europos kairiųjų) buvome susižavėję „trečiuoju keliu“. Tikėjome, kad rinka gali būti ir efektyvi, ir teisinga, todėl užteks mažesnių valstybės funkcijų.

Šiandien turime grįžti prie mūsų vertybių: nuo fragmentiškų technokratinių diskusijų – prie sisteminių pasiūlymų. Tik tai gali duoti rezultatą. Tą ir darome. Socialdemokratinėje vizijoje sakome: užuot kliovęsi rinkų impulsais, privalome sugrąžinti viršenybę politikai – kad būtų įtraukiami, išklausomi visi šalies gyventojai, būtų suderinami jų interesai.

Lietuvoje, kurioje nelygybė ir atskirtis tik didėja, socialdemokratinės vertybės – kaip niekada aktualios. Todėl vis daugiau politikų kalba kairiųjų žodžiais, dalis kandidatų į prezidentus irgi bando flirtuoti su kairiąją ideologija. Viena vertus, jie kalba apie gerovės valstybę. Kita vertus, kai viename sakinyje išgirstame žodžius ir „gerovės valstybė“, ir „verslą smaugianti mokesčių našta“, verta suabejoti, ar jiems tikrai suprantamos Lietuvą kamuojančių problemų priežastys ir prielaidos.

Dažnai nutylima, kad mūsų šalies mokesčių sistema savo neteisingumu yra unikali visoje ES: kuo daugiau uždirbama, tuo mažiau mokesčių sumokama. Penktadalis turtingiausių šalies gyventojų uždirba septynis kartus daugiau nei penktadalis gaunančiųjų mažiausias pajamas.

Neteisingi mokesčiai, netolygus turtėjimas, vyraujantis tikėjimas vien rinkos reikšme lemia mažus gydytojų, medikų, kultūros ir socialinių darbuotojų atlyginimus bei silpną viešųjų paslaugų prieinamumą ir, dažnai, kokybę. Tai yra technokratinės, aiškių prioritetų neturinčios politikos pasekmės. Plaukiama pasroviui – kaip rinka įsakys.

Jei mes, visuomenė, susitariame, kad norime to, kas parašyta Konstitucijoje – visiems prieinamų kokybiško mokslo, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų, vadinasi, turime susitarti ir kaip visi susitelkę už tai sumokėsime. Kalbu ne apie didesnius, o apie sąžiningesnius mokesčius ir teisingai paskirstytą jų naštą.

Pirmajame Socialdemokratinės vizijos svarstyme diskutavome apie ekonominę demokratiją. Taip, turime gana gerai išplėtotą politinę demokratiją. Bet tai, kad nėra ekonominės demokratijos, politinės demokratijos ateitį padaro rizikingą.

Lietuvoje didelis kapitalas vis dar gali diktuoti sąlygas, o demokratinės kontrolės tokiam galimam piktnaudžiavimui ekonomine galia trūksta. Taigi, siūlome išbandyti įvairias ekonominės demokratijos formas, tokias kaip įmonės, kurių savininkai ir valdytojai yra patys darbuotojai, gamintojų ir vartotojų kooperatyvai, darbuotojų atstovai įmonių valdybose ir t. t. Siūlome svarstyti galimybę į pelno skirstymą įtraukti ir įmonės darbuotojus. Tokia praktika yra Skandinavijoje, kur atskaitymai nuo įmonės pelno patenka į profesinius pensijų fondus ir panašiai.

Pagrindiniai socialdemokratų tikslai – socialinės atskirties ir pajamų nelygybės mažinimas, solidarumo, prisiimant viešųjų paslaugų sektoriaus naštą, užtikrinimas. Nelygybė ir atskirtis – didžiausios Lietuvos problemos. Nors yra teigiančiųjų, jog socialdemokratų idėjos jau nebeaktualios, yra kaip tik priešingai: socialdemokratija kaip niekada svarbi ir siūlo kelią į teisingesnę Lietuvą.

Gintautas Paluckas yra Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"