Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Vieningesnė, lygiateisiška ir modernesnė Europa

 
2017 12 27 12:37

Prieš pusantrų metų Europos padangę užtemdė tamsūs debesys ir artinosi didelė audra. Po „Brexit“ referendumo atmosfera buvo pilna politinio sąmyšio ir tvyrojo egzistencinės baimės jausmas.

Kai Estija liepos mėn. perėmė ES Tarybos pirmininkavimą, mes neturėjome jokių iliuzijų, kad per šiuos šešis mėnesius ar vienu potėpiu bus galima išspręsti visas ES problemas.

Dėka mūsų bendro lankstumo, migracijos krizė vėl tapo suvaldoma migracija, leidžianti mums susitelkti ties bendrais ilgalaikiais sprendimais

Susitarimų, kurie reikalingi Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos įgyvendinimui, pasiekimas. Europos socialinių teisių pagrindo patvirtinimas su pažadu kartu sumažinti nedarbą, skurdą ir nelygybę. Europos Sąjungos gynybos bendradarbiavimo plėtojimas, siekiant padidinti mūsų žemyno gynybos pajėgumą. Tai, be abejonės, yra keletas svarbiausių ilgalaikių gairių, kurias Europa pasiekė per paskutiniuosius šešis mėnesius.

Europa taip pat įveikė nepalankios aplinkos sąlygas ir atgavo už derybų stalo pasiruošusio sėsti „Brexit“ kontrolę, stabilizuodama eurą ir suvaldydama migracijos krizę.

Migracija

Dėka mūsų bendro lankstumo, migracijos krizė vėl tapo suvaldoma migracija, leidžianti mums susitelkti ties bendrais ilgalaikiais sprendimais, paremtais atsakomybe ir solidarumu. Nors šią vasarą Italijoje per savaitę apsilankydavo maždaug 12 000 žmonių, atvykimų skaičius į centrinį Viduržemio jūros regioną žymiai sumažėjo nuo liepos mėn. ir šiuo metu buvo užfiksuota 32 proc. mažiau atvykimų nei pernai tokiu pat metu. Žinoma, tai įvyko visų valstybių narių pastangų dėka, ypatingai tų, kurios patyrė didžiausią migracijos spaudimą.

Puikiu migracijos mažinimo ilgalaikio sprendimo pavyzdžiu yra ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondas ir užsienio investicijų planas, kuriuo siekiama sušvelninti migracijos priežastis. ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo tikslas yra padėti atstatyti stabilumą pažeidžiamiausiose Afrikos šalyse, kad ten gyvenantys žmonės nesiryžtų imtis gyvybei pavojingos kelionės į Europą.

Pripažįstu, kad bendros Europos prieglobsčio sistemos reforma buvo tikru iššūkiu, bet mes padarėme pažangą, kad galėtume judėti toliau. Privalome išklausyti vienas kitą, rasti bendrą pagrindą, o prireikus ištiesti pagalbos ranką.

Skaitmeninė revoliucija

Nepavargsiu kartoti, kad Europa turi neatsilikti nuo technologinio progreso ir priversti jį veikti savo naudai. „Maersk“ generalinis direktorius Jim Hagemann Snabe reikšmingai pasakė ES vadovams pirmajame ES skaitmeniniame aukščiausio lygio susitarime Taline, kad skaitmeninimas nebus susijęs su mašinų augimu, o veikiau su galios žmonėms suteikimu. Skaitmeninis keitimas padeda tausoti laiką, pinigus ir kitus vertingus išteklius, suteikia naujas galimybes ir palengvina kasdieninį žmonių gyvenimą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Estija sutaupė 3543 metus darbo laiko dėl el. paslaugų ir ne mažiau kaip 2 % BVP dėl skaitmeninių parašų.

Aš remiu saugų elektroninį indentifikavimą visoje Europoje, siekiant užtikrinti, kad visi europiečiai galėtų saugiai dirbti, vykdyti sandorius ir bendrauti skaitmeninėje srityje tiek vietiniu, tiek tarpvalstybiniu mastu. Taip pat skatinu naujoves vyriausybėse, kurios palengvintų tarpvalstybines skaitmenines paslaugas.

Dirbtinio intelekto pagalba galima sukurti naujas, daug veiksmingesnes ir patogesnes paslaugas, tokias kaip savaeigės transporto priemonės, kurios, pavyzdžiui, galėtų padėti žmonėms su ribotu judėjimu ar negalia dalyvauti socialiniame gyvenime.

Dirbtinio intelekto pagalba galima sukurti naujas, daug veiksmingesnes ir patogesnes paslaugas, tokias kaip savaeigės transporto priemonės

Skaitmeniniai įgūdžiai ir pasitikėjimas skaitmenine visuomene

Europa turi tapti skaitmeninių permainų pradininke, tačiau tuo pat metu turime užtikrinti, kad žmonės neatsiliktų nuo šių pokyčių ir prisitaikytų prie jų. Pasitikėjimas technologijomis atsiranda iš saugių ir skaidrių paslaugų – negalima turėti vieno be kito. Žmones reikia apsaugoti tiek jiems naršant internete, tiek ir neprisijungus. Pastaruoju metu pašalinome galimą riziką mūsų šalies ID kortelėms, kurios yra Estijos skaitmeninės bendrijos kertinis akmuo, kol iš rizikos nebuvo gauta naudos. Tai mums primena, kad vystymąsi palaikančios inovacijos ir atsargumas yra neatsiejami dalykai.

Tuo metu, kai iššūkiai ir grėsmės Europos saugumui nepažeidžia valstybės sienų, gebėjimas mąstyti ir kartu veikti kaip niekada tampa svarbus. ES taip pat reikia pažangiausių informacinių sistemų, siekiant kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu bei apsaugoti savo išorines sienas.

Ekonomikos augimas

Kalbant apie Europos ekonomiką, labai svarbu paremti investicijas į skaitmeninę ekonomiką ir kitus sektorius, kurie užtikrintų jaunų žmonių įdarbinimą. Verslumas – ypatingai smulkios ir vidutinio dydžio įmonės – tam suteikia daugiausiai galimybių. Smulkios įmonės bus skatinamos dėka susitarimo, kuriuo iki 2020 m. siekiama padidinti Europos strateginių investicijų fondo apimtį.

Ekonominį augimą taip pat palaiko skaidri mokesčių politika ir vienodos galimybės, susijusios su apmokestinimo verslu internete ir neprisijungus. Taip pat džiaugiuosi, galėdamas pranešti, kad Kalėdų senelio gyvenimas tuoj palengvės įsigaliojus naujosioms taisyklėms, ribojančioms prekių ir paslaugų geoblokavimą.

Kaimynai Rytuose ir Pietuose

Beveik akivaizdu, kad bet kuri reali užsienio politika prasideda nuo artimiausios kaimynystės. Mūsų nauja varomoji jėga ir dėmesys Vakarų Balkanų šalims, Rytų kaimynystei ir Afrikai atskleidžia bendradarbiavimo svarbą ir jo neišvengiamumą. 20 praktinių veiksmų, dėl kurių susitarėme su Ukraina, Moldovos Respublika, Gruzija, Azerbaidžanu, Armėnija ir Baltarusija iki 2020 m., pagerins milijonų žmonių gyvenimus ir taip pat padės priartinti šias šalis prie Europos Sąjungos.

Nenustosiu svajoti, kad vieną dieną visa Europos laisvė bus prieinama jos siekiantiems tų šalių žmonėms, kaip, pavyzdžiui, Estijai, kuri išgyveno esminius pokyčius ir buvo priimta į Europos Sąjungą.

Artima ateitis – euras ir biudžetas

Kita ilgalaikė ES lyderių diskutuotina tema bus bendra valiuta – euras. Sutinku, kad visos valstybės narės, išskyrus Daniją ir Jungtinę Karalystę, kurios turi oficialius atsisakymus, turėtų pereiti prie bendros valiutos.

Vasario mėn. vyks diskusijos dėl ateinančio ilgalaikio biudžeto laikotarpio. Per pastaruosius šešis mėnesius mes diskutavome apie būsimos kartos transporto, energetikos, sanglaudos, mokslinių tyrimų, skaitmeninės ir žemės ūkio politikos kryptis. Estija reprezentuoja didesnę Europos dalį, tačiau dėl mažesnio biudžeto bus pasiekti priešingy rezultatai. Būtent todėl ateinančio ES biudžeto dydis turėtų išlikti toks pat kaip dabartinis. Ilgalaikis biudžetas turėtų padėti sujungti įvairias Europos sritis, investuojant į infrastruktūros projektus, tokius kaip „Rail Baltic“ ar Baltijos šalių elektros energijos sistemų sinchronizavimas su Europa.

Jüri Ratas yra Estijos Ministras Pirmininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"