Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

"Veiksmas, apibrėžiamas žodžiu "draudžiama", visada sukelia atoveiksmį"

 

Rugsėjo 1-ąją, kuri kalendoriuje įvardijama ir kaip Pasaulinė taikos diena, pasitinkame ne tiek laimingais, kiek susirūpinusiais veidais.

Rūpestį kelia ir mokyklų renovacija, ir pedagogų atlyginimai, ir ganėtinai ryški kai kurių moksleivių socialinė atskirtis (vaikų, nelankančių mokyklos, "juodieji sąrašai", probleminės šeimos, nerūpestingas, netgi, sakyčiau, niekinantis požiūris į mokymąsi, išsilavinimo įgijimą). Ir turbūt nebūtume paradoksų šalis, jeigu šalia gerų dalykų (pavyzdžiui, didinamo mokytojų, ypač pradedančiųjų, atlyginimo) neblyksteltų koks ryškus absurdo "perlas".

Tokiu galima vadinti rugsėjo 1-osios sausąjį įstatymą - draudimą prekiauti alkoholiu. Intencija, sakytum, kilni, bet smalsu, kas gi šį įstatymą sugalvojo ir iškėlė į viešumą, pasitelkdamas juodąsias technologijas, deputatus ir tą visuomenės dalį, kuri vadinama ultrapatriotais (piliečiai, kuriems blaivybės ir lietuvybės idėjos tokios svarbios, kad nebematoma, jog tomis idėjomis manipuliuoja ir naudojasi žmonės, turintys labai konkrečių ir pragmatiškų interesų).

Nereikia būti aiškiaregiui, kad suvoktumei minios psichologiją. Jeigu draudžiama alkoholį pirkti rugsėjo 1-ąją, tai reikia pasirūpinti iš anksto ir nusipirkti d a u g i a u! Kad užtektų ne tik rugsėjo 1-ajai, bet ir jos išvakarėms, ir visam ilgam savaitgaliui. Šituo draudimu, regis, bus paskatinta ne tik parduotuvių ir kavinių bei restoranų, bet ir "taškų" apyvarta. Juk jeigu draudžiama ko nors įsigyti legaliai, kas sakė, kad tos prekės negalima gauti nelegaliai! Veiksmas, apibrėžiamas žodžiais "draudžiama", "negalima", visada sukelia atoveiksmį, kuris smogia atgal. Ir smogia aklai, o nukenčia, aišku, ne draudžiantysis, kuris paprastai būna apgalvojęs tokio veiksmo rezultatus, o visuomenė.

Taigi intereso ausys čia kyšo, ir jų nepaslėpsi. Besiskundžiantys parduotuvių ir kavinių savininkai atrodo kažkaip komiškai. (Nukentės alkoholio apyvarta! Kada ji taip jau baisiai nukentėjo, kad reikėtų lieti krokodilo ašaras?) Be to, vargu ar šiandien rasi tokį hedonistą, kuris, atkentėjęs "sausą" dieną, neatsigriebtų dvigubai.

Dar komiškiau šiame draudimų, kaip lietuvių tautos vertybių puoselėjimo, kontekste atrodo Seimo nariai, svarstantys naminės legalizavimą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie neapsisprendžia, kuri tautos savybė globalizuotame pasaulyje svarbesnė - blaivybė ar laisvė. (Mat, jeigu įteisins naminės gamybą, visa Lietuva kaipmat prasigers. O jeigu draus, būsime blaivūs). Bet vargu ar čia veikia Seimo narių dorovinių normų kodeksas - veikiau tas pats pragmatiškasis interesas. Tik, matyt, naminės gamintojų kooperatyvo įtaka ne tokia didelė, kaip didžiųjų alkoholio gamintojų ir tiekėjų, taigi ir Seimo nariai blaškosi kaip dūmai be vėjo...

Apie dūmus užsiminiau ne tarp kitko. Katedros aikštėje Sostinės dienų proga buvo numatytos "oro architektų" pilys, tačiau Bažnyčiai ši vieta tokiai atrakcijai pasirodė netinkama. Mat neatmetama versija, kad tos "oro pilys" reklamuos alkoholį. Tai, kad ši reklama atsirastų Katedros pašonėje, projekto organizatoriams atrodo visiškai natūralu. Matyt, jie vadovaujasi supratimu, kad visais laikais smuklė ir bažnyčia buvo viena šalia kitos ir jų interesai nesikirto. Bet ar šiandien smuklė nenori užimti Bažnyčios vietos? Pragmatiški interesai - uzurpuoti žmogaus pasirinkimo laisvės?

Taigi aš manau, kad bažnyčia ir smuklė yra ne viena š a l i a kitos, o viena p r i e š a i s kitą. Ir šitas erdves reikėtų skirti. Kaip ir interesus nuo etikos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"