Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Valstybės kodas

 
2018 02 15 12:06

Daugiau nei prieš šimtą metų 1905 m. Lietuvos atstovai susirinko į Didįjį Vilniaus Seimą aptarti Lietuvos valstybės ateitį. Po to vyko daug diskusijų, kokia Lietuvos valstybė turėtų būti. Pasak istorikų, tie, kurie kaip svarbiausią tikslą matė lietuviškų žemių apjungimą ir tautinės valstybės sukūrimą, „varpininkai“, vienijosi apie laikraštį „Varpas“, tuo metu kita dalis gyventojų, kurie orientavosi į vakarietiškos valstybės vertybes, buvo vadinami „aušrininkais“ anksčiau leisto „Aušros“ laikraščio vardu.

Vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas su tekstu „skelbia atstatant nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“ yra šių dviejų nuomonių bendra išraiška.

Visi turėtų susimąstyti, kodėl 1918 m. Lietuva suprato demokratinių vertybių svarbą ir sugebėjo jas įtvirtinti, o 2018 m. Lietuvos visuomenei to, atrodytų, padaryti nepavyksta.

Deja, vėliau diskusijos apie demokratines vertybes buvo pamirštos ir pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į tautinės valstybės kūrimą. Atskirai dar reikia pasiaiškinti, kokią įtaką turėjo vienos nuomonės įsivyravimas tragiškai įvykių sekai 1940 m., kai buvo atsisakyta valstybės ginkluoto pasipriešinimo idėjos.

Po daugelio metų, 1988 m., Lietuvos atstovai susirinko į Sąjūdžio suvažiavimą, dar kartą pasisakyti dėl Lietuvos ateities. 1990 m. išrinkta Aukščiausia taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Kovo 11 d. aktą „Apie Nepriklausomos valstybės atstatymą“, kur žodis „demokratinė valstybė“ yra minimas tik nuorodoje į Vasario 16 d. aktą.

Tai liudija, kad tuo metu diskusijos apie valstybės vertybes nors vyko, bet daug dėmesio reikalavo pats Nepriklausomybės atstatymo procesas. O ir palyginus su 1918 m. signatarais, baigusius mokslus Vakaruose, dauguma Kovo 11 d. signatarų neturėjo galimybės asmeniškai susipažinti, kaip veikia vakarietiška valstybė. Po to daug dėmesio ir jėgų pareikalavęs nepriklausomos ekonomikos kūrimas, būtinybė greičiau tapti NATO ir Europos Sąjungos narėmis vėl į antrą planą nustūmė diskusijas apie valstybės politinės sąrangos veikimo principus.

Todėl šiandien, nors formaliai atitinkame ES valstybės kriterijus, vakarietiški demokratijos standartai įgyvendinami atsainiai. Iš čia tiek daug gyventojų nepasitenkinimo biuroktariniu abejingumu jų teisėms, suvešėjusia socialine nelygybe ir politinio elito bandymais apeiti demokratines procedūras, sutelkti valdžią vieno ar kito asmens rankose, dažnai piliečiams net nežinant, kad jų nuomonės nepaisoma.

Vienas iš tokių pavyzdžių yra ES ateities diskusijos, kuriose siūloma išrinkti ES Komisijos vadovą demokratiniu rinkimų būdu. Gyventojai turbūt net nežino, kad demokratiniams rinkimams prieštarauja Lietuva. Matyt, atvykstantiems į šventę ES vadovams reikėtų pasakyti, kad jie atvyko į Lietuvos demokratinės valstybės šimtmečio atkūrimo šventę. O demokratinės valstybės žmonės savo nuomonę išsako patys.

Kas ir kodėl tvirtai laiko įsikabinęs visose valdymo lygmenyse įtvirtinto principo „valdžia geriau žino“? Ar tokių sąlygų nenustato žmonės, kurie nežino ir negerbia nei savo šalies, nei savo šeimos istorijos? Kodėl Lietuvoje kalbėti apie valstybės politinę sąrangą yra prilyginama nusižengimui ir kodėl prieš šimtą metų Lietuva savo viešame kalbėjime buvo daug laisvesnė negu dabar – tai klausimai, kurie turėjo būti Lietuvos valstybės šimto metų atkūrimo minėjimo centre.

Deja, svarbiausiais minėjimo aspektais norima paversti Nepriklausomybės akto paieškų istoriją, vėliavos dydį ir skaičių, koncertus ir kitus bet kurios šventės įprastus šurmulio veiksmus.

Visi turėtų susimąstyti, kodėl 1918 m. Lietuva suprato demokratinių vertybių svarbą ir sugebėjo jas įtvirtinti, o 2018 m. Lietuvos visuomenei to, atrodytų, padaryti nepavyksta.

Margarita Starkevičiūtė yra Lietuvos knygnešio ir Lietuvos savanorio anūkė; ekonomistė, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"