Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Valstiečiai-žalieji ir gyvulių ūkis

 
2018 06 25 10:09

Dabartinė valdžia nenustoja „džiuginti“ savo iniciatyvomis. Naujas triukšmas kyla dėl Sveikatos ministerijos pasiūlymo, kuris iš esmės apribotų galimybę paprastiems žmonėms naudotis privačių klinikų paslaugomis. Kalbant paprastai, kompensuojamų paslaugų sistema būtų pakeista taip, kad privačios gydymo įstaigos negalėtų gauti finansavimo iš Valstybinės ligonių kasos.

Privačios klinikos nedingtų iš Lietuvos rinkos, tačiau daliai žmonių, kurie gali dabar naudotis jų paslaugomis, šių klinikų durys potencialiai užsidarytų. Jų klientais išliktų vien pasiturintys asmenys, galintys apmokėti, dažniausiai – gana nepigias, paslaugas vien iš savo kišenės.

Biudžeto lėšos – tik su valstybe susijusiems įstaigoms, o privatus verslas, taip pat ir medicinos sferoje – tegul žaidžia atskiroje, vien privačiam versliu skirtoje lygoje.

Minėta iniciatyva atspindi siaurą politinį mąstymą, kuriame viskas yra gana paprasta. Biudžeto lėšos – tik su valstybe susijusiems įstaigoms, o privatus verslas, taip pat ir medicinos sferoje – tegul žaidžia atskiroje, vien privačiam versliu skirtoje lygoje. Kitas klausimas – ar mes norime gyventi primityvios logikos pasaulyje?

Dabar veikianti sistema, kai kai kurias paslaugas, net tuo atveju, jeigu jos suteiktos privačioje klinikoje, kompensuoja valstybė – atitinka principą, kai valstybinis ir privatus sektoriai bendradarbiauja visuomenės labui viešosios politikos sferoje.

Vertėtų paminėti, kad viešosios politikos teorijoje kalba eina apie tam tikras viešąsias gerybes, kurios yra paskirstomos tarp visuomenės narių. Sveikatos apsauga yra viena iš tų gerybių. Žinoma, teorijoje taip pat kalbama, kad šios gerybės potencialiai yra nemokamos, tačiau mes žinome, kad nemokamas sūris būna tik pelėkautuose. Sveikatos priežiūros paslaugos yra „nemokamos“ privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims, dirbantiesiems ši sfera kompensuojama iš sumokamų mokesčių.

Grįžtant prie viešosios politikos teorijos, verta paminėti, jog įmanomas atvejis, kai viešąsias gerybes valdo ir skirsto vien viešasis (valstybinis) sektorius, tuo tarpu kai privatus sektorius užsiima vien privačių gerybių pardavimu. Tačiau pažymima, kad modernioje valstybėje privatus sektorius neretai dalyvauja ir viešųjų gerybių skirstymo sistemoje, taip padėdamas viešajam sektoriui.

Visas šis, gal kiek nuobodokas, nukrypimas į viešosios politikos teoriją buvo reikalingas tam, kad prieitume prie esminės problemos suvokimo. Ši problema, mano požiūriu, yra ta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), dabar valdančiai mūsų šalį, iš esmės nejauku su modernia valstybe. Ta pati liberalioji demokratija, kaip šalies politinės sistemos pagrindas, yra jiems pernelyg sudėtingas ir komplikuotas reiškinys – kalbant tiek apie jo perpratimą, tiek apie įgyvendinimą.

LVŽS norėtų valdyti valstybę kaip geras šeimininkas valdo gyvulių ūkį (ir aliuzija į garsiąją Georgo Orwello apysaką čia nėra atsitiktinė). Geras šeimininkas žino, kaip ir kas turi būti. Dar daugiau – būtent jis sprendžia, kaip ir kas turi būti. Genami ir prižiūrimi gyvuliai privalo paklūsti ir tik tai garantuoja jiems paprasta ir laiminga būvį ūkyje.

Tačiau valstybė ir visuomenė nėra (ir neturi būti) gyvulių ūkiu. Minėtas G. Orwellas rašė savo apysaką kaip aštrią satyrą, paaiškinančią, kaip veikia totalitarinė valstybė. Apysakoje gyvūnai išvarė šeimininkus-žmonės iš ūkio ir bandė patys tvarkytis, vadovaujantis laisvės ir lygybės principais bei paprastomis taisyklėmis. Tačiau ši utopija buvo pasmerkta, nes gana greitai išryškėjo nauja valdančioji grupė (gyvuliai, kurie buvo „lygesni“ už kitus) – kiaulės. Kiaulės pirmiausiai susitvarkė su vidine opoziciją, o vėliau įtvirtino ūkyje totalitarinį valdymą, kartu paslapčia perrašydamos esmines taisykles.

Tačiau polinkis vienvaldiškai diktuoti „visiems kitiems“ kaip reikėtų gyventi yra vienas iš skiriamųjų būtent LVŽS bruožų.

Žinoma, G. Orwellas rašė savo satyrą žiūrėdamas pirmiausiai į nacių Vokietiją ir Stalino Sovietų Sąjungą. „Gyvulių ūkio“ metafora ne visai tinka mūsų situacijai. Tačiau polinkis vienvaldiškai diktuoti „visiems kitiems“ kaip reikėtų gyventi yra vienas iš skiriamųjų būtent LVŽS bruožų. Čia galima ginčytis ir teigti, jog kiekviena valdžia vienaip arba kitaip diktuoja visuomenei tam tikras taisykles, tačiau būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga esminiu valdymo principu pasirinko draudimus ir valstybinį, iš viršaus nuleidžiamą reguliavimą.

Kita vertus, būtų neteisinga suversti visą kaltę dėl to valstiečiams ir žaliesiems, ar teigti, jog toks požiūris tiek į visuomenę, tiek į valstybės valdymą yra visai nepagrįstas. Tai, kad LVŽS ir šiandien išlieka tarp populiariausių šalies politinių jėgų rodo, jog daliai visuomenės toks valdymas patinka. Griežtos, šeimyniškos rankos ilgesys dar yra paklausus, nes atleidžia žmones nuo tam tikros atsakomybės, nuo prievolės galvoti savo galva, nes yra „šeimininkas“, kuris galvoja ir priima sprendimus už visus kitus. Gundanti tokio principo paprastumą sunku nuginčyti, tačiau labai graudu, kad praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus po nepriklausomybės atkūrimo toks visuomenės ir valdžios santykis Lietuvoje yra dar pakankamai populiarus (ir pirmiausiai – pačioje visuomenėje).

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"