Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Valdžios perspektyva ir Lietuvoje, ir Vokietijoje tampa neaiški

 
2017 09 26 6:00

Savaitei baigiantis ir Lietuvoje, ir Vokietijoje būta svarbių įvykių. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas trauktis iš valdančiosios koalicijos yra reikšmingas mūsų šaliai, o Vokietijos parlamento rinkimai svarbūs visai Europai, įskaitant ir Lietuvą.

Dėl LSDP sprendimo pasitraukti iš valdančiosios koalicijos kyla klausimas, ar sugebės išlikti ši Vyriausybė. Jeigu taip, tuomet kokiu būdu? Kiek stabili būtų nauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir naujųjų partnerių Vyriausybė. Ar ji pajėgs priimti sprendimus?

Savaitgalį vykę Vokietijos parlamento rinkimai, kaip ir laukta, buvo sėkmingi įtakingiausiai šalies politinei jėgai konservatyvios pakraipos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir bavariškosios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) blokui bei jo lyderei, jau tris kadencijas šaliai vadovaujančiai Angelai Merkel, bet laimėta toli gražu ne tokia didele persvara, kaip tikėtasi. Šią jėgą palaikė 32,5 proc. rinkėjų.

Sukuriama situacija, kai rinkimus laimėjusi politinė jėga turės remtis mažesnėmis partijomis ar net atskirais parlamento nariais iš opozicijos.

Rinkimų išvakarėse apžvalgininkai jai prognozavo apie 40 proc. balsų, nors pati kanclerė jau po rinkimų prisipažino, kad tikėjosi ne daugiau kaip 33,3 procento balsų. Išvydusi rinkimų rezultatus A. Merkel pakvietė kitas partijas įsitraukti į naujos koalicijos formavimą, bet smūgį jos planams, kad šalyje vėl būtų didelę įtaką turinti vyriausybė, sudavė dabartinių koalicijos partnerių socialdemokratų sprendimas nedalyvauti formuojant vyriausybę ir šįkart trauktis į opoziciją.

Per šiuos rinkimus Vokietijos socialdemokratai gavo tik 20 proc. balsų, tai yra mažiausias pasiekimas per visą istoriją. Jų neišgelbėjo net ir naujas partijos lyderis Martinas Schulzas, buvęs Europos Parlamento pirmininkas.

Taip ir Lietuvos, ir Vokietijos socialdemokratai sukuria situaciją, kai įtakingiausia rinkimus laimėjusi politinė jėga turės remtis mažesnėmis partijomis ar net atskirais parlamento nariais iš opozicijos, kad ministrų kabinetas galėtų dirbti ir gauti parlamento pritarimą savo teikiamiems pasiūlymams.

Politinėje demokratijoje kiekviena politinė jėga ir jos lyderiai sprendžia, kokį vaidmenį rinktis, kai formuojama vyriausybė, – dalyvauti ar likti opozicijoje. Bet kuris vaidmuo svarbus ir reikalingas teisinėje, demokratinėje šalyje.

Tačiau valstybių piliečiams yra labai svarbu, kiek stipri ir stabili vyriausybė vadovaus šaliai. Ir čia kyla daug klausimų tiek žvelgiant į tai, kas nutiko Lietuvoje, tiek į tai, kas dar gali įvykti po rinkimų Vokietijoje.

Kadangi neatrodo, kad Lietuvos konservatoriai labai veržtųsi į LVŽS naująją Vyriausybę, nežinia, ar šie ryšis koalicijai su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, partija „Tvarka ir teisingumas“ ar korupcijos krečiamais liberalais. Todėl gali būti, kad sulauksime mažumos Vyriausybės, sudarytos tik iš LVŽS deleguotų narių, bet dėl atskirų sprendimų siekiančios gauti vienos ar kitos partijos palaikymą. Neįprastas būtų sprendimas LVŽS sudaryti koaliciją su LSDP frakcija. Vienu atveju Vyriausybė dirbtų nelengvai, kitu – atsirastų didelė trintis tarp socialdemokratų. Ar tokia Vyriausybė galėtų išlikti iki kitų Seimo rinkimų 2020 metais?

Žvelgiant į Vokietijos parlamento rinkimus, būtina įvertinti ne tik tai, kiek balsų gavo dvi įtakingiausios politinės jėgos, bet ir tai, kaip sekėsi mažosioms partijoms, iš kurių net dvi yra populistinės ir išsako teiginius, kurie galėtų trukdyti A. Merkel įgyvendinti lig šiol labai principingą, Vakarų demokratinėmis vertybėmis pagrįstą užsienio politiką.

Liūdniausia tai, kad abi populistinės partijos – ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų „Alternatyva Vokietijai“, ir kraštutinių kairiųjų pažiūrų „Die Linke“ surinko palyginti daug balsų. Viena gavo apie 13,4 proc., kita – apie 9 proc. balsų. Iki rinkimų dar svarstyta, ar „Alternatyva Vokietijai „ pateks į parlamentą.

Dabar Vokietijoje galimi du variantai. Vienas – A. Merkel ir jos vadovaujamam politiniam blokui kaip partnerę teks pasirinkti Laisvųjų demokratų partiją, gavusią 10,5 proc. balsų, arba Žaliųjų partiją, pelniusią 9 proc. balsų, ir rizikuoti su vyriausybe, turinčia mažą palaikymą parlamente ir susiduriančia su stipria opozicija.

Kitas variantas – formuoti iki šiol Vokietijos politikai nebūdingą trijų partijų koaliciją. Tačiau neaišku, ar ji būtų stabili ir pajėgi priimti sprendimus.

Bet kuriuo atveju A. Merkel gali būti nelengva išlaikyti ligšiolinį užsienio politikos kursą. Laisvųjų demokratų partija rinkimų išvakarėse savo lyderio lūpomis labai netikėtai padarė kontroversišką pareiškimą dėl požiūrio į Krymo aneksiją, o Žaliųjų partijai būdingos pacifistinės nuotaikos.

Taigi kanclerės A. Merkel ir jos vadovaujamo politinio bloko laukia dideli iššūkiai ne tik formuojant naująją vyriausybę, bet ir užtikrinant užsienio politikos tęstinumą. Tai labai svarbu ir Lietuvos išorės saugumui. Tačiau mūsų svarbiausias rūpestis – mūsų Vyriausybės stabilus darbas.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"