Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Valdžia ir medikų sąjūdis

 
2017 11 17 6:00

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) atsiradimas, jo žaibiškas išplitimas kelia įvairių minčių apie piliečių ir valdžios santykius. Artėja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, todėl šia proga jau girdime ir dar prisiklausysime gražių kalbų apie tautinę valstybę kaip aukščiausią tautos gyvavimo lygį ir t. t. Tačiau šiuo metu daug svarbesnis klausimas – kaip atsitiko, kad mūsų medikai, profesijos, kuri laisvame ir turtingame pasaulyje yra viena labiausiai gerbiamų, atstovai pradėjo vos ne šaukti, jog blogai jaučiasi per pastaruosius dešimtmečius sukurtoje tikrinimų ir baudimų sistemoje?

Kodėl gydytojai jau ne vienus metus viešai skundžiasi, kad didesnę darbo laiko dalį turi skirti ne pacientams gydyti, o dokumentams pildyti? Tuo metu tikrintojai iš biurokratinių įstaigų turi darbo ir gali bausti gydytojus ne tik už tyčinius nusižengimus, bet ir netyčines klaidas.

LMS įsiveržė į viešąją erdvę, kurioje labiausiai matomas jo reikalavimas 50 proc. padidinti algas medikams. Drįstu priminti, kad universitetų dėstytojai ir mokslininkai taip pat per mažai uždirba, tačiau yra esminis skirtumas – dėstytojai niekur neemigruos arba emigruos tik pavieniai asmenys. To niekas nepajus, juk studentų vis mažėja ir mažėja. Tuo metu gydytojų ir slaugytojų emigracija – rimtas dalykas, jie laukiami kitose šalyse, o Lietuvoje ligonių daugėja, nes visuomenė sensta.

Medikų bendruomenės nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistemos valdymu kaupėsi lėtai ir ilgai.

Tačiau LMS iniciatoriai pabrėžia, kad, be reikalavimo didinti algas, ne mažiau svarbus aspektas yra tai, kaip medikai jaučiasi mūsų sveikatos apsaugos sistemoje. Viešojoje erdvėje publikuojami jų laiškai, kuriuose teigiama, jog medicinos specialisto savijauta darbe kur kas svarbesnė nei atlyginimas. Kaip atsirado tokia sveikatos apsaugos sistema? Juk, atrodė, bent dvi didžiausios mūsų politinės partijos – socialdemokratai ir konservatoriai – savo gretose turi užtektinai kompetentingų medikų, pajėgių savo partijos kolegoms paaiškinti padėtį sveikatos apsaugos sistemoje ir formuoti tam tikrą politinę valią šiai sistemai valdyti bei tvarkyti.

Žaibiškas medikų sąjūdžio atsiradimas rodo, kad ta politinė valia buvo kreipiama „ne ten ir ne taip“. Sakydamas „žaibiškas“ jokiu būdu nepamirštu vokiečių filosofo Georgo Hegelio ir jo kiekybinių pakitimų perėjimo į kokybinius dėsnio. Tai reikštų, kad medikų bendruomenės nepasitenkinimas sveikatos apsaugos sistemos valdymu kaupėsi lėtai ir ilgai. Jis vis didėjo didėjo, kol šių metų lapkričio pradžioje įgavo naują kokybę – Lietuvos medikų sąjūdį.

Noriu atkreipti dėmesį į vieną detalę, atskleidžiančią mūsų medikų bendruomenės būklę. Laikinuoju LMS pirmininku tapo Norvegijoje dirbantis psichiatras Ramūnas Aranauskas. Tai padaryta sąmoningai, siekiant, kad vadovo nebūtų galima pažeisti ar paveikti jokiomis lietuviškomis administracinėmis priemonėmis. Kur ritasi mūsų valstybė, jei kurdami savo profesinį judėjimą medikai baiminasi administracinio – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir kitų valstybės institucijų – susidorojimo?

Iškart kyla kitas klausimas: koks yra Lietuvos gydytojų sąjungos vaidmuo? Ko nepadarė ši stambiausia gydytojų profesinė organizacija, jei dešimtys tūkstančių medikų pasirašo už sąjūdžio reikalavimus? Kaip sąjunga gina savo narius, jei šie viešuose laiškuose guodžiasi esantys tikrintojų gąsdinami ir baudžiami? Jeigu SAM ar kitos biurokratinės struktūros kelia keistus, medikų darbo negerbiančius reikalavimus, kodėl jiems pritaria Lietuvos gydytojų sąjunga? Juk ši organizacija – asocijuota interesų grupė, su kuria sveikatos apsaugos biurokratija turi derinti savo sprendimus. Toks derinimas yra politikos abėcėlė, aprašyta pirmakursiams skirtuose vadovėliuose.

Interesų grupių sąveikos su valstybės biurokratija būdas, kai biurokratai įsipareigoja tartis su konkrečia interesų grupe, vadinamas korporatizmu. Kad būtent taip bendradarbiauja mūsų sveikatos apsaugos biurokratai ir Lietuvos gydytojų sąjunga, šiomis dienomis netiesiogiai patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis tvirtino, esą tik Lietuvos gydytojų sąjunga turi teisę derėtis dėl atlyginimų gydytojams. Tačiau demokratinėse politinėse sistemose gyvuoja ir kitas interesų grupių santykių su biurokratija būdas – pliuralizmas, reiškiantis laisvę bet kuriai interesų grupei veikti valdžią, kai rezultatas priklauso nuo tos grupės turimos galios ir gebėjimo paveikti valdžios sprendimus.

Ar LMS pajėgus prispausti valdžią, kad ši tenkintų jo reikalavimus? Galios jis lyg ir turi – 60 tūkst. pasirašiusiųjų už reikalavimus šį tą reiškia. Tačiau kokios spaudimo priemonės bus naudojamos? O valdžia negi nereaguos į spaudimą? Nebent ne taip, kaip tikisi sąjūdininkai. Jie galbūt neatmeta priešiškos valdžios reakcijos.

Medikų sąjūdžio atsiradimas svarbus ir platesniu požiūriu. Gyvename tokiais laikais, kai vis stiprėja įsitikinimas, kad mūsų politinė klasė daro ne tai, ko reikia tautai ir valstybei. „Valstiečių“ pergalė pernykščiuose Seimo rinkimuose – puiki šio įsitikinimo iliustracija. Socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, ir ji vis didėja. O pagal daugelį kitų rodiklių velkamės ES uodegoje, lenkiame tik Rumuniją ir Bulgariją. Šio liūdno paveikslo ryškiausias štrichas yra emigracija, kuri irgi tik didėja. Tai rodo, jog dešimtys tūkstančių žmonių mūsų valstybėje kasmet pasijunta nebereikalingi.

Gal LMS atsiradimas bus pirmas požymis, kad mūsų visuomenė geba burtis ir organizuotai paspausti valdžią?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"