Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tylus, bet galingas augimas

 
2018 06 16 6:00

Ir vėl jis kalbėjo: „Dievo karalystė panaši į žmogų, kuris beria dirvon sėklą. Ar jis miega ar keliasi, ar naktį, ar dieną, sėkla dygsta ir auga, jam visiškai nežinant kaip. Žemė savaime duoda vaisių: pradžioje želmenį, paskui varpą, pagaliau pribrendusį grūdą varpoje. Derliui prinokus, žmogus tuojau imasi pjautuvo, nes pjūtis atėjo.“

Jėzus dar sakė: „Su kuo galime palyginti Dievo karalystę? Arba kokiu palyginimu ją pavaizduosime? Ji tarytum garstyčios grūdelis, kuris, sėjamas dirvon, esti mažiausias iš visų sėklų žemėje, bet pasėtas užauga, tampa didesnis už visas daržoves ir išleidžia tokias plačias šakas, kad jo pavėsyje gali susisukti lizdą padangių sparnuočiai.“

Daugeliu tokių palyginimų Jėzus skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti. Be palyginimų jiems jis nekalbėdavo, o savo mokiniams skyrium viską išaiškindavo.

Iš Evangelijos pagal Morkų

Gležnas daigas išsiskleidė į milžinišką krikščionių dvasingumo medį – Bažnyčią, subūrusią įvairių rasių, tautų ir kalbų tikinčiuosius.

Du Jėzaus palyginimai apie Dangaus karalystę arba Dievo plano įgyvendinimą pasaulyje. Visa Jo misija buvo skirta ją skelbti ir kurti. Žinia nauja, ir nelengva žmonėms paaiškinti, kas yra Dangaus karalystė, todėl Jėzus kalba palyginimais arba, kaip liudija Evangelija: „Skelbė žmonėms žodį, kiek jie sugebėjo suprasti.“ Dievas-Sėjėjas sėja pasaulyje tiesos žodį. Jis kalba žmonėms įvairiais būdais nuo žmonijos egzistencijos pradžios, mokydamas teisaus, kilnaus gyvenimo, o atėjus laiko pilnatvei prabyla per savo Sūnų – Jėzų Kristų. Išganytojas toliau beria tiesos sėklą. Kaip aiškina kituose palyginimuose, ji krinta visur – pakelėse į skurdžią žemę, ant uolų ir į gerą, palankią augti dirvą, kuri yra žmonių širdys. Ne visos palankiai priima šią sėklą, tačiau tiesai atviros širdys yra tinkama dirva augti. Patekusi į tokią širdį Dievo tiesa joje išleidžia šaknis – įsitvirtina, išsiskleidžia teisingų minčių, dorybių ir gerų darbų želmenimis. Šie, augdami ir tvirtėdami, duoda gausų gėrio derlių.

Aiškėja, kad Dievo karalystė pirmiausia kuriama žmogaus dvasioje, ir ją patirti galime per jo asmenybę – mintis, žodžius, darbus ir gyvenimo būdą. Taip ji peržengia atskiro asmens ribas ir skleidžiasi aplinkoje, kurioje gyvena žmonės. Kuria naujus, artimo meile ir teisingumu paremtus jų tarpusavio santykius. Šią sklaidą Jėzus palygina su medžiu, išaugančiu iš mažo garstyčios grūdo. Jo plačios šakos – tai mažesnė ar didesnė žmonių bendrija, pasižyminti tarpusavio pagarba ir supratimu, dalijimusi gėriu ir pagalba. Joje saugu ir gera gyventi.

Palyginimas apie garstyčios grūdą atspindi ir Jėzaus veiklą, kuri prasidėjo labai kukliai, nepastebimai. Išganytojas su mažu būreliu paprastų galilėjiečių trejus metus keliavo po nereikšmingą didelės Romos imperijos provinciją pamokslaudamas ir darydamas stebuklus. Pasaulis gyveno savo reikalais, visai nekreipdamas dėmesio į kažkur Palestinoje gyvenantį Kristų. Laikinas žmonių susižavėjimas ir entuziazmas neapsaugo jo nuo bausmės ir mirties ant kryžiaus. Jo sekėjai buvo visiškai sutrikę. Jėzaus prisikėlimas sugrąžino jiems viltį, bet po kurio laiko žengdamas pas Tėvą jis vėl paliko mokinius nežinioje. Lyg grūdas žemėje Kristaus kuriama Dievo karalystė patyrė aplinkos išbandymus, kol po Šventosios Dvasios atsiuntimo išleido pirmą daigą. Suvokę Jėzaus misijos ir įvykių, kuriuose patys dalyvavo, prasmę, mokiniai tęsė Kristaus darbus. Gležnas daigas išsiskleidė į milžinišką krikščionių dvasingumo medį – Bažnyčią, subūrusią įvairių rasių, tautų ir kalbų tikinčiuosius.

Kaip kiekvienoje sėkloje glūdi gyvybinė galia, skatinanti joje naujo augalo brandą ir tolesnį augimą, taip Dievo žodyje slypi dieviška galia, įvykdanti žmogaus asmenybės esminius pokyčius. Atrodo, lyg Dievas būtų pasitraukęs iš pasaulio, kuris vystosi ir gyvena tik pagal jam pačiam žinomus dėsnius. Vis dėlto Jis yra pasaulyje ir kiekvienoje žmonių kartoje dosniai sėja tiesos ir gyvenimo žodį, kuris pasiekia savo tikslą, atlieka jam skirtą darbą. Sėja ir augimas nematomi akimis, tačiau jie vyksta. Dievo žodis žmogaus sieloje bręsta ir auga tyliai, vos pastebimai, bet galingai. Jis duoda vaisių, o šį derlių surenka Dievas-Sėjėjas ir tinkamai įvertina visų žmonių gyvenimus bei darbus. Sėjėjo poilsis, apie kurį kalba Kristus, primena, kad žmogus apdovanotas didžia laisvo pasirinkimo dovana priimti ar atmesti Dievo tiesos žodį. Taip pat kalba apie didelę atsakomybę ir kviečia būti tinkama dirva tiesos žodžiui. Ankstyvosios Bažnyčios tėvas Petras Auksažodis (Chrizologas) apie garstyčios grūdą sakė taip: „Nuo mūsų priklauso, ar leisime pasėti garstyčios grūdą mūsų protuose, ar leisime jam išaugti į didelį, dangų siekiantį supratimo ir sugebėjimų medį, išskleisiantį pažinimo šakas.“

Aušvydas Belickas yra kunigas, Vilniaus Šv. Mikalojaus parapijos klebonas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"