Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Trys krizės buvo, kita – S. Skvernelio

 
2017 08 30 6:00

Valdančiosios koalicijos politinės skyrybos vienokia ar kitokia forma tampa neišvengiamos. Apie jas liudija ne vien socialdemokratų balsavimas – jau balsavo maždaug pusė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyrių, iš kurių vos penktadalis siūlo arba likti koalicijoje arba ieškoti kitų būdų ją išsaugoti peržiūrint sutartį. Jas pranašauja lyderių intonacijos, veiksmai viešojoje erdvėje ir tokiose informacijos sklaidos vietose kaip socialiniai tinklai.

Pavyzdžiu galėtų būti LSDP lyderio, Vilniaus vicemero Gintauto Palucko atsakas į valstietiškos poezijos puoselėtojo Zenono Streikaus pasamprotavimus moters tema. Tradicinėje žiniasklaidoje neetiška cituoti tiek Z. Streikaus pamąstymų, tiek G. Palucko pašaipų, tačiau akivaizdu, kad socialdemokratų lyderis nebeieško progų patylėti apie koalicijos partnerius.

Teoriniai skyrybų, naujos koalicijos bei tolesnių Sauliaus Skvernelio Vyriausybės galimybių veikti scenarijai įvardyti bei aprašyti „Lietuvos žinių“ publikacijoje „Politinės skyrybos – be laimingos pabaigos“. Ir iš tiesų, tikėtis „laimingos pabaigos“ keblu tol, kol premjeras (šiuo atveju jis, o ne partijos lyderis Ramūnas Karbauskis) priims arba viešai įvardys du sprendimus: ar jis savo ateitį sieja su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, ar jis ketina dalyvauti prezidento rinkimuose.

Nors S. Skvernelio reitingai politiniams oponentams kairėje ir dešinėje (o gal paslapčia net ir partijos viduje) džiūgaujant krinta, premjeras vis dar yra. Ir jis yra ne R. Karbauskis, ne G. Paluckas ar Gabrielius Landsbergis. Tad, kaip mėgsta sakyti politikai, kamuolys yra vis dar S. Skvernelio pusėje. Kartais keista, kad to nenori suprasti net ir pats S. Skvernelis...

Šiuolaikinėje Lietuvos politikos istorijoje, jeigu neskaičiuotume išskirtiniam reikalui susirinkusio Atkuriamojo Seimo-Aukščiausiosios Tarybos, buvo išgyventos trys ryškios parlamentinės krizės. Nė viena jų nesibaigė valdančiųjų naudai.

Po premjero Adolfo Šleževičiaus ir bankų griūties 1995 metais tuometinės Lietuvos demokratinės darbo partijos valdymo kadenciją baigė premjeras Laurynas Mindaugas Stankevičius. Vyriausybė vegetavo laukdama naujų rinkimų.

Galiausiai Seimo rinkimus užtikrintai laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai) ir Lietuvos krikščionys demokratai. Krizės pasekmės lėmė tuomečio prezidento Algirdo Brazausko apsisprendimą nebesiekti antrosios kadencijos.

XXI amžiaus pradžioje lyderystės nesėkmė laukė Rolando Pakso – dėl vidinių nesutarimų žlugo jo ir Artūro Paulausko suformuota Naujosios politikos koalicija. Seime prarastą politinę energiją R. Paksas vėliau kompensavo prezidento rinkimuose.

Šiuolaikinėje Lietuvos politikos istorijoje buvo išgyventos trys ryškios parlamentinės krizės, ir nė viena jų nesibaigė valdančiųjų naudai.

Tačiau sulaužęs priesaiką buvo atstatydintas to paties Seimo, kurio iš pradžių buvo paskirtas ministru pirmininku, o jo pareigas perėmė A. Paulauskas. Galutiniais tos parlamentinės krizės laimėtojais tapo A. Brazausko vadovaujami socialdemokratai, išlaikę valdžią iki pat 2008-ųjų pasaulinės ekonomikos krizės.

Jai artėjant jau Gedimino Kirkilo vadovaujamai socialdemokratų Vyriausybei teko išgyventi politines skyrybas su Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija. Buvo parengtas nors formaliai neįformintas projektas 2K: G. Kirkilo vadovaujama mažumos Vyriausybė funkcionavo gaudama Andriaus Kubiliaus vadovaujamų konservatorių pritarimą kai kuriems esminiams Seimo sprendimams. Iš esmės G. Kirkilo Vyriausybė paskutinius gyvavimo metus visiškai vegetavo, nesugebėjusi deramai reaguoti į 2008–2009 metais visa jėga Lietuvą užgriuvusią pasaulinę ekonomikos krizę. Galiausiai Seimo rinkimus laimėjo konservatoriai, šoumeno Arūno Valinsko suburta organizacija, kurios pavadinimo jau beveik niekas nebeprisimena, ir prie valdančiosios koalicijos prisidėję liberalai.

Šiuolaikinės politikos istorija S. Skverneliui nepataikauja. Ar ji yra socialdemokratų pusėje? Daug kartų iš politinių krizių sėkmingai laimėtojais sukęsi socialdemokratai rėmėsi anaiptol ne ideologiniu identitetu ar kokiais nors rinkėjams patraukliais šūkiais bei sprendimais. Tarp socialdemokratijos ir jų Lietuvoje puoselėjamo valstybinio liberalizmo atsiradusios smegduobės nei gerais norais, nei profsąjunginio socialisto Algirdo Syso barzda neužklosi. Ir vis dėlto tai ilgiausiai šiuolaikinėje Lietuvoje išbuvusi valdančioji partija. Krizės sąlygomis kaip kozirį traukianti savo vardą ir programą. Kartais tai veikia.

Ar S. Skvernelis gali pasigirti panašiais politiniais gebėjimais? Dalį jų jau išnaudojo – konfliktuoja su prezidente, nesutaria su partijos lyderiu, susipyko su koalicijos partneriais. Kai kas jį laiko viešųjų ryšių produktu, koks buvo A. Paulauskas. Kur dabar politikos arenoje yra pirmasis Nepriklausomos Lietuvos generalinis prokuroras, 1997 metais beveik laimėjęs prezidento rinkimus?

Ar S. Skvernelis yra pajėgus keisti istorines politikos tendencijas?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"