Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Trukt už vadžių – vėl iš pradžių

 
2018 06 16 6:00

„Trukt už vadžių – vėl iš pradžių“, – taip sakoma, kai pasiūlytą gerą idėją mėginama kreivai šleivai įgyvendinti. Vėliau prie jos ne kartą bandoma grįžti, bet dažnai gera idėja palaidojama. Taip nutiko ir sumanius įkurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą.

Kai pieno krizės ištikti žemdirbiai ieškojo išeities, 2016 metų balandį kartu su tuomečiais Seimo nariais Arvydu Vidžiūnu ir Broniumi Pauža įregistravome Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo projektą, kuriuo siekta sukurti Žemės ūkio stabilizavimo fondą. Šiam projektui Seime po pateikimo buvo pritarta, tačiau iki svarstymo nei praėjusią, nei šią jau beveik įpusėjusią Seimo kadenciją neprieita.

Pernai, lietums paskandinus tūkstančius hektarų pasėlių, premjeras Saulius Skvernelis pabraidė po ukmergiškių ūkininkų apsemtus javų laukus ir lyg gelbėjimosi šiaudo griebėsi šios idėjos. Jis pareiškė, kad Vyriausybė neturės lėšų žemdirbių patirtiems nuostoliams kompensuoti, todėl tam reikėtų įkurti fondą. Nors pats ministras pirmininkas pritarė tokiai idėjai, ledai iki šiol nepajudėjo – fondo kūrimo reikalai tebėra pradinės stadijos.

Toks fondas būtų svarbus visiems žemės ūkio gamybos sektoriams, nes nuo krizių neapsaugota jokia žemės ūkio veikla.

Visos viltys dėtos į Europos Sąjungos (ES) pagalbą, tikėtasi iš ES gauti apie 50 mln. eurų liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti. Deja, ES skyrė penkis kartus mažiau – vos 9 mln. eurų. Žemės ūkio ministerija neseniai „pradžiugino“ žemdirbius pranešimu, kad iš ES Sanglaudos fondo šiemet Lietuvą pasieks dar 17 mln. eurų, tačiau juos naudoti bus galima ne pernai liūčių padarytiems nuostoliams kompensuoti, o, cituoju Žemės ūkio ministerijos pranešimą, „vadovaujantis šio fondo nuostatomis, parama gali būti skiriama išlaidoms, atsiradusioms atstatant viešosios infrastruktūros objektus“. Tai reiškia, jog šių pinigų paskirtis – tikslinė, jais negalima kompensuoti patirtų nuostolių.

Kaip tyčia šį pavasarį žemdirbius ištiko jau kitokio pobūdžio stichinė nelaimė – sausra, ir vėl tenka pradėti viską iš pradžių: skelbti stichinę nelaimę, skaičiuoti nuostolius, prašyti Vyriausybės, ES paramos, kad bent iš dalies būtų padengta sausros padaryta žala. Be abejo, kaip ir pernai niekas nuostolių 100 proc. nepadengs. Ir vėl iškyla fondo, kurio idėja buvo pasiūlyta prieš dvejus metus, reikalingumo klausimas.

Kas gi tuomet siūlyta? Idėja buvo tokia – įsteigus stabilizavimo fondą jo lėšomis paremti ūkininkus ir žemės ūkio įmones esant krizinei situacijai, siekiant kompensuoti dėl stichinių nelaimių ir kitų nuo ūkių veiklos nepriklausančių priežasčių patirtus nuostolius. Tačiau tai – tik viena šio fondo funkcija. Jis galėtų teikti paramą žemdirbiams, palaikyti ir skatinti gamybą. Dažnai ūkininkai, ypač pavasarį, pritrūksta apyvartinių lėšų sėkloms, trąšoms, kitoms gamybai reikalingoms priemonėms įsigyti. Tokiu atveju jiems tenka imti paskolas iš banko, mokėti dideles palūkanas.

Bet ne visi gali pasiskolinti iš banko. Tada pas ūkininką ateina visokie sėklų, trąšų, pesticidų, atsarginių dalių pardavėjai ir siūlo savo prekes į skolą, o vėliau, kai jis negali laiku atiduoti susidariusios skolos, prievartauja atsiskaityti žeme. Tai ūkininkui – lyg akmuo po kaklu. Jis praranda ūkį, per prievartą padaromas baudžiauninku. To neatsitiktų, jei veiktų fondas. Jo lėšomis būtų galima kompensuoti žemdirbiams banko palūkanas už apyvartinėms lėšoms paimtą paskolą.

Fondą, kuris turėjo būti įkurtas jau 2016 metų birželį, galėtų sudaryti kelių šaltinių lėšos – ES struktūrinių fondų, nacionalinio biudžeto pinigai, pačių žemdirbių atskaitymai nuo deklaruotų pasėlių ploto bei žemės ūkio produkcijos supirkėjų įmokos nuo supirktos produkcijos.

Toks fondas būtų svarbus visiems žemės ūkio gamybos sektoriams, nes nuo krizių neapsaugota jokia žemės ūkio veikla – nei grūdų, nei galvijų, nei kiaulių auginimas ar kita veikla po atviru dangumi. Stabilizavimo fondo lėšomis būtų galima pasinaudoti pačiais sudėtingiausiais atvejais, kai reikia gelbėti kurią nors iš veiklos sričių.

Todėl siūlau premjerui S. Skverneliui, naujajam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui nebetampyti vadelių ir žengti reikiamus žingsnius, kad kuo greičiau būtų įkurtas Žemės ūkio stabilizavimo fondas (arba kitu pavadinimu), kuris padėtų kurti pridėtinę vertę, o nebūtų pravalgomas.

Kazys Starkevičius yra Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"