Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tikslas - išvengti didesnių nuostolių

 
2011 11 18 6:00

Komercinio banko 'Snoras' perėmimo istorijos viešoje erdvėje prieinami duomenys kelia daug papildomų klausimų - informacijos trūksta, bet palengva viskas turėtų paaiškėti.

Bankai perimami ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse, todėl Lietuvos Vyriausybės žingsnis nėra kažkoks neįprastas - taip siekiama užtikrinti viešąjį interesą. Ar tas žingsnis yra pagrįstas ir kokia reali perimto komercinio banko padėtis, sprendžia Lietuvos centrinis bankas bei auditoriai, o vėliau - ir bankui valdyti paskirtas administratorius. Seimas vykdo parlamentinę šio sprendimo kontrolę.

Kai bankas perimamas valstybės, paprastai užtikrinamas jo veiklos tęstinumas. Jį garantuoja įvairios taikomos priemonės - centrinis bankas teikia laikinas paskolas, Finansų ministerija - indėlius arba gali būti išleidžiamos specialios obligacijos.

Tai reiškia, kad šitaip organizuojant procesą valstybės perimtas bankas ir jo padaliniai dirba kaip įprasta, tik jį nuo šiol valdo kitas savininkas - valstybė. Tokiu atveju nėra keliama panika ir neatsiranda papildomų nuostolių, kuriuos vėliau tektų dengti mokesčių mokėtojų lėšomis.

Finansiniai sprendimai kiekvienoje ES valstybėje yra griežtai atskirti nuo teisėsaugos institucijų darbo. Generalinės prokuratūros, kaip šiuo atveju, ar kitų institucijų tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo vyksta atskirai ir yra teisiniais aktais reglamentuota, kaip tai daryti. Jeigu teisėsaugai reikia informacijos, yra numatyta tvarka, pagal kurią bankinės sistemos priežiūros institucijos teikia tą informaciją.

Geriausia, aišku, stengtis išvengti susidarymo tokios kritinės padėties, kad privatų banką tektų nacionalizuoti. Dėl to itin daug dėmesio kiekvienoje ES valstybėje skiriama komercinių bankų veiklos  priežiūrai. Lietuvoje šią priežiūrą vykdo centrinis bankas. Jei kuriame nors komerciniame banke aptinkama problemų dėl jo veiklos, ši veikla turi būti ribojama. Centrinis bankas turi daug įvairių galimybių tai atlikti.

Paprastai tos "tramdymo" priemonės taikomas tyliai, o reikalavimų nevykdančiam bankui duodama laiko sukaupti papildomo kapitalo, siekiant užtikrinti jo mokumą ir likvidumą. Jeigu turinčiam problemų bankui sukaupti papildomo kapitalo nepavyksta, tada galima kalbėti apie banko pertvarkymą. Valstybei tenka perimti banką, jo turtą parduoti ir sukaupti reikiamą kapitalą.

Tokį sprendimą bankų priežiūros institucija priima tik neturėdama kitos išeities ir siekdama išvengti komercinio banko žlugimo, kuris atneštų nuostolių jo klientams, valstybei, o galbūt ir keltų pavojų visos bankinės sistemos stabilumui. Užtikrinti šį stabilumą visomis priemonėmis privalo Lietuvos centrinis bankas.

Perimto banko restruktūrizavimą gali atlikti valstybė per specialų padalinį, pavyzdžiui, Lietuvoje veikia valstybinis Turto bankas, kuris galėtų valdyti ir pertvarkyti perimtą komercinį banką. Tai gali daryti ir tiesiogiai banke įsteigta turto valdymo bendrovė.

Paprastai turto išpardavimas užtrunka, todėl ir reikalingi šie specialūs padaliniai. Anksčiau, jau užsimiršusios bankų krizės metu, Lietuva naudojo Turto banko modelį - šis atliko bankrutavusių bankų restruktūrizavimą. Bet dabar ES labiau paplitęs kitas bankų pertvarkymo būdas - paprasčiausias balanso atskyrimas banke per turto valdymo bendrovę. Tai, ką minėjo finansų ministrė, pasiūliusi Seimui atskirti perimto banko "blogą" turtą nuo "sveiko".

Kiekvienas iš minėtų restruktūrizavimo modelių turi savo pranašumų ir trūkumų, juos pasirenkant, būtina įvertinti pertvarkomo turto dydį ir jo kokybę.

Jeigu bankas perimamas nesutrikdant jo darbo ir paskiriamas kompetentingas administratorius, tai palaipsniui pertvarkant ir išparduodant turtą pavyksta išvengti didesnių nuostolių. O atsikračius problemų "sveikoji" banko dalis vėl privatizuojama ir Vyriausybė atgauna savo investuotas lėšas. 

Dabar pagrindinis klausimas ar ir kaip greitai Lietuvos bankas ir Vyriausybė sugebės užtikrinti sklandų perimto banko darbą. Jei Lietuvos bankui ir Vyriausybei nepavyktų, nuostoliai šalies ekonomikai ir žmonėms gali būti dideli.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"