Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tikroji pergalės diena

 
2018 01 13 6:00

„Lietuviai viską sužlugdys. Jie beveik niekada nebuvo laisvi. Kai buvo, tai režimas – diktatūra. Suprasčiau, jei Gorbačiovas turėtų griebtis jėgos“, – taip į Lietuvos paskelbtą Nepriklausomybę 1990 metais reagavo tuometis Prancūzijos prezidentas Francois Mitterrand'as. Praėjus mažiau nei metams Michailas Gorbačiovas iš tiesų ėmėsi jėgos, tai kainavo gyvybę 14 taikių Lietuvos žmonių. Tačiau sugriauti lietuvių tautos sukurto geopolitinio stebuklo – nepriklausomos Lietuvos valstybės – Sovietų Sąjungos vadovui nepavyko.

Sąvoką „geopolitinis stebuklas“ vartoju ne šiaip. Mažos, nė 4 mln. gyventojų neturinčios, šalies gebėjimas ištrūkti iš milžiniškos imperijos, kurios kariuomenėje buvo daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje gyventojų, gniaužtų iš tiesų prilygsta stebuklui. Ir visa tai – tik pačios tautos dėka.

Sausio 13-oji – tai ne tik skausmo, bet ir pergalės diena, kai lietuviai visam pasauliui įrodė, kad ir maža tauta gali atsilaikyti prieš didesnį ir galingesnį savo pavergėją.

Kad ir kaip skaudu tai pripažinti, F. Mitterrand'o žodžiai atspindėjo tuomečio Vakarų pasaulio politinio elito požiūrį į Sovietų Sąjungoje vykstančius procesus. Kai Baltijos šalių žmonės stovėjo Baltijos kelyje ir svajojo apie nepriklausomybę, pasaulio galingieji viltingai žiūrėjo į M. Gorbačiovo vykdytą „perestroiką“. Matyt, tikėjosi, kad po ilgų tironijos metų „Blogio imperija“ (taip beveik šeštadalį Žemės sausumos ploto užimančią valstybę apibūdino Ronaldas Reaganas) kardinaliai pasikeis ir taps patikima Vakarų pasaulio sąjungininke. Galbūt net demokratizuosis. Ir bijojo, kad mažos šalies atsiskyrimas gali išversti iš posto M. Gorbačiovą bei sugriauti jo valdymo metais pradėtas reformas.

Sovietų Sąjungos režimo blogį, ypač Stalino epochos nusikaltimus, suvokė visas demokratinis pasaulis. Bet tik nedaugelis iškilių asmenybių, tokių kaip JAV prezidentas R. Reaganas, popiežius Jonas Paulius II ar iškilus lietuvių rezistentas monsinjoras Alfonsas Svarinskas, suprato, kad sovietinio režimo blogis – tai ne tik šios valstybės lyderių asmenybės, bet ir pati žmogiškąją prigimtį neigianti komunistinė ideologija. Tai, kad okupuota tauta nori ne režimo reformų, bet tikros nepriklausomybės, irgi ne visiems atrodė savaime suprantama. Gal todėl ir šiandien daugelis vakariečių M. Gorbačiovą laiko kone didvyriu, jo aštuoniasdešimtmečio proga Londone buvo surengtos didžiulės iškilmės.

„Savo tikslo reikia siekti žingsnelis po žingsnelio“, – taip Nepriklausomybės siekiantiems lietuviams patarė Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis, kuris manė, kad, užuot staigiai ir besąlygiškai atkūrę Nepriklausomybę, lietuviai turėtų derėtis su M. Gorbačiovu. Galime tik įsivaizduoti, kokia būtų šiandieninė Lietuva, jeigu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti tautos išrinktieji būtų vadovavęsi H. Kohlio patarimu ir derėjęsi su M. Gorbačiovu. Tikriausiai šiandieninės Lietuvos situacija būtų panaši į Ukrainos, Moldovos ar kaimynės Baltarusijos: arba lojalumas Kremliui, arba dirbtinai sukurti „įšaldyti“ konfliktai ir „slenkanti“ aneksija.

Kad ir ką kalbėjo F. Mitterrand'as, bet diktatūra Lietuva netapo. Iš visų sovietinių respublikų tik savo nepriklausomybės drąsiai ir ryžtingai siekusios Baltijos šalys šiandien priskiriamos prie demokratinių valstybių, yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Tuo metu M. Gorbačiovo reformomis tikėjusios ir ryžtingų žingsnių nedrįsusios žengti posovietinės šalys net ir šiandien, praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus nuo Sovietų Sąjungos žlugimo, nepajėgia susitvarkyti su sovietinio režimo palikimu – itin stambaus masto korupcija, regioniniu separatizmu, visiška politine bei ekonomine priklausomybe nuo Rusijos.

Sausio 13-ąją visuomet prisiminsime kaip 14 Lietuvos didvyrių žūties dieną. Tačiau Sausio 13-oji – tai ne tik skausmo, bet ir pergalės diena, kai lietuviai visam pasauliui įrodė, kad ir maža tauta, nepaisydama pasaulio galingųjų abejingumo, gali atsilaikyti prieš didesnį ir galingesnį savo pavergėją, kad šalies laisvės troškimas yra stipresnis net už ginklo baimę ir savisaugos instinktą, o svarbiausia – kad sunkiausiais momentais tauta pajėgi susitelkti ir ginti savo šalį.

1991 metų vasario 11 dieną, praėjus mažiau nei mėnesiui po Sausio 13-osios, Islandija pirmoji pasaulyje pripažino Lietuvos Nepriklausomybę. Šiai mažai valstybei visuomet jausime dėkingumą už tai, kad ji kur kas anksčiau nei gerokai didesnės ir galingesnės šalys išdrįso stoti į Lietuvos pusę sunkiausiu mums metu ir taip prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės įtvirtinimo. Tad prisimindami Sausio 13-ąją ir po jos – Lietuvos pripažinimą, turime jausti atsakomybę kitoms šalims, tokioms kaip Gruzija ar Ukraina, kurios net ir praėjus daugeliui metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, patiria šiandieninės Rusijos agresiją. Ekonominis pragmatizmas jokiu būdu negali užgožti paprasto bendražmogiškumo ir pagarbos kitų šalių laisvei. Lietuviai, kaip pirmoji iš sovietinės imperijos ištrūkusi tauta, tikrai privalo tai suvokti.

Laurynas Kasčiūnas – Seimo TS-LKD frakcijos narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"