Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tikėjimas be darbų negyvas

 
2017 11 25 6:00

Ir tars karalius stovintiesiems dešinėje: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę! Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane.“ Iš Evangelijos pagal Matą

Jėzus yra pasakęs, kad vargšų visuomet bus. Jis nurodo ne tik į kūno, bet ir į dvasios vargšus. Galima žmogui dovanoti materialinę gerovę, pakelti atlyginimą, „užauginti“ didelį BVP, bet tai negarantuoja jam laimės. Kūniški dalykai nėra pakankami siekiant patenkinti sielą, nes žmogus nėra tik kūniška, jis taip pat – ir dvasiška būtybė. Tad galima būti pertekusiam žemiškais turtais, tačiau tuo pat metu būti nelaimingam, nes stokojama dvasinių dalykų. Tai ir yra tikrasis skurdas. Ir priešingai, galima gyventi vargingai, tačiau dvasiškai jaustis turtingam.

Iš pradžių žmogus buvo turtingas, bet Adomas, tarsi sūnus palaidūnas, pasiėmė savo palikimą ir išėjo iš Tėvo namų. Jis išeikvojo visą savo paveldą – laisvę, ramybę, teisumą. Žmogus išėjo ieškoti laimės pasaulyje, kur nėra Dievo, nėra Tėvo namų. Jo kelionė galiausiai baigėsi prie ankščių jovalo, dėl kurio jis turi konkuruoti su kiaulėmis, jei nori numalšinti alkį. Tai simbolizuoja šiandienos žmogaus būklę – mes visi alkstame tiesos, teisingumo, Dievo. Šio gyvenimo kelyje gulime sumušti velnio bei jo angelų ir trokštame, kad prieitų tas gailestingasis samarietis, vienintelis galintis mus pagydyti. Tačiau Tėvas nepaliauja laukti sūnaus palaidūno. Jis kiekvieną akimirką žvelgia į žmogų, viltingai ir karštai laukia, kol šis sugrįš pas Dievą, kada vėl taps visateisiu palikuoniu, dėl kurio bus iškelta puota ir amžinai švęs visas dangus. Taip, Dievas nori suteikti palaiminimą ir savo karalystę kiekvienam žmogui, jis nori pasidalyti savo paveldu. Todėl jis ne tik laukia, bet ir atsiunčia savo sūnų Jėzų Kristų, kuris yra tas gailestingasis samarietis, gerasis ganytojas, naujasis Adomas, sunaikinęs nuodėmę ir galintis pagydyti žmogų, parvesti jį į Tėvo namus, padaryti vėl turtingą. Tai ir yra Geroji Naujiena – nė vienas nesame apleistas ar paliktas vienatvei, beprasmybei. Pats Dievas tapo žmogumi, kad mus sudievintų, kad sugrąžintų mums pirmapradę laimę, tą išeikvotą turtą, kad atitaisytų mumyse esantį Dievo paveikslą.

Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, todėl kiekviename žmoguje galima pamatyti Dievą, netgi reikia. Apie tai aiškiai bylojama šio sekmadienio Evangelijoje, kurioje Viešpats teigia, kad visas gėris, kurį darome šio pasaulio vargšams, padaromas pačiam Kristui. Čia verta prisiminti apaštalo Jono žodžius: „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato.“ Taigi, meilė Dievui įgyvendinama tik mylint žmones.

Kokia yra toji meilė? Kokiais būdais Dievas kviečia mus mylėti vienam kitą? Alkstančius pavalgydinti laikantis teisingumo, sumokant visus mokesčius, neišmetant maisto. Ištroškusius pagirdyti taupant vandenį ir atsakingai naudojantis žemės gėrybėmis. Keliaujančius priglausti atsakingai vairuojant, draugiškai bendrauti su kaimynais, kad jie tėvynėje jaustųsi kaip namie ir nenorėtų emigruoti. Taip pat – motinos įsčiose priglausti negimusio žmogaus gyvybę – jo kelionė žemėje jau prasidėjo. Nuogą aprengti ginant kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą ir iš to kylančias asmens teises, stabdyti masines patyčias, demaskuoti šmeižtą. Ligonius aplankyti remiant hospisus, kurie dovanoja ne „orų nužudymą“, bet tikrai orią mirtį. Aplankyti kalinius, kurie iš visuomenės išskirti nuo pat vaikystės ir neretai dėl nežmoniškų sąlygų jau iš anksto pasmerkti kalėjimams, todėl – iš vaikų namų išlaisvinti mažutėlius.

Sekmadienio Evangelija mums yra gailestingojo Dievo priminimas apie ateityje mūsų laukiantį teismą. Jis mus įspėja, jaudinasi ir rūpinasi, kad išliktume žmonėmis, kurie ne ragais badosi, bet yra vieningi, taikūs ir maloningi tarsi avelės. Panašūs į patį Dievo avinėlį – Kristų. Tačiau žmogui, kurio prigimtis sužeista nuodėmės, mylėti kiekvieną sutiktąjį – sunkus iššūkis, be Dievo malonės net neįveikiamas. Šią įtampą apaštalas Paulius įvardija tokiais žodžiais: „Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu.“ Vis dėlto turime iš visų jėgų stengtis, nes Kristus yra kiekviename kūno bei dvasios vargšelyje, ir amžinas vargas mums, jeigu mes pro jį praeisime. Dar kartą supraskime, kad mūsų tikėjimas yra miręs, jeigu jis nepasireiškia meilės, gailestingumo darbais, kad mūsų lauks amžinai trunkanti mirtis, jeigu šiame gyvenime leisime mirti gėriui mūsų širdyse. Apaštalas Jokūbas rašo: „(...) tikėjimas: jei neturi darbų, jis savyje miręs. Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus. Parodyk man be darbų savo tikėjimą, o aš tau darbais parodysiu savo tikėjimą. Jūs matote, kad žmogus nuteisinamas darbais, o ne vienu tikėjimu. Kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų – negyvas.“ Tad drąsiai tikėkime ir uoliai mylėkime, kad paveldėtume nuo pasaulio sukūrimo mums parengtą Kristaus Karalystę. Gyvos dvasios!

Gabrielius Satkauskas yra diakonas, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos Propedeutinio kurso ugdytojas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"