Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

"Tėvynės sąjunga susitarė remti mažumos Vyriausybę bent iki 2007-ųjų biudžeto patvirtinimo, tačiau tai nereiškia pažado remti bet kokį biudžetą ir bet kurį Europos lėšų parceliavimą"

 
2006 10 17 0:00

Naujoji senoji Vyriausybė, vadovaujama Gedimino Kirkilo, mėgino rodyti naujų bruožų. Gal dar tebemėgina, bet jeigu nepavyks, Lietuvai gresia nesibaigianti politinė stagnacija, bejėgiškumo prieš korupciją bala ir gerai programuotas atsilikimas. Nebepakanka dirbti truputį kitaip.

Dabar, kai pasaulyje ir mums ypač svarbioje Rytų Europoje daugėja įtampos, nestabilumo, energetinio ir karštojo ginklo naudojimo grėsmių, įsiliejimas į euro erdvę būtų reiškęs žingsnį reikiama, drąsinančia europinės integracijos, didesnės apsaugos kryptimi. Postūmis gęstančioms investicijoms ir savų gaminių eksportui.

Lietuva buvo visai netoli šio tikslo ir praleido progą, pirmiausia ir formaliai, dėl apmaudžios infliacinio procento trupmenos. Tai lėmė ankstesnės Vyriausybės partiniai politiniai, jeigu ne dar blogesni interesai. Patarimai iš Briuselio buvo paprasti ir konkretūs, tačiau jų bukai neklausyta. Nestigo tik tuščių pasigyrimo žodžių.

Be abejo, po tiekos popierinio tigro vilčių ir tyčinio pažadų sužlugdymo finansų ministras turėjo atsistatydinti. Juolab kad atsistatydino premjeras, ir jei ne buvusio premjero valia palikti savo ranką Lietuvos finansuose, tas pelnytas ministro pakeitimas galėjo būti ir neskausmingas.

Ką gi, valstybės perspektyvinė nauda, jei būtų įsiliejusi į euro erdvę jau dabar, paaukota artėjančių rinkimų kalkuliacijoms. Nūnai vėl girdime, kad tas pats ministras skelbia eurui net 2010 metus, ir jei liks poste, išties gali nutempti terminą kuo vėliau. Juk pono Zigmo Balčyčio siūlomi 2010 metai - dar vienas pasakų namelis, turint galvoje Ignalinos atominės elektrinės uždarymą 2009-aisiais. Gal ir nereikia kažin ko įtarinėti, bet esu tikras, kad Maskva nė kiek nenusiminė dėl dabartinės Lietuvos nesėkmės ir toliau programuojamo atsilikimo.

Europos fondų parama - didžioji Lietuvos viltis ir proga keistis, daryti visokeriopą pažangą, trumpinti nelinksmą 30 kažkelių metų atsilikimo ir vijimosi laiką. Žinia, po 50 metų nenormalaus gyvenimo nelaisvėje vytis Vakarus "tik" 30 metų - irgi šis tas, bet visada norisi, kad progos ir paramos būtų panaudojamos efektyviau, pirmiausia - sąžiningai.

Matėme šioje srityje sublizgėjusių nesąžiningų kombinacijų, ir patys aukštieji pareigūnai, bent trys ministrai arba jų artimieji ten dalyvavo. Ar atsakys kas nors daugiau, ar tik vienas "Gazpromo" politinis projektas, pabėgęs į gimtąją Rusiją, iš tolo šaipysis ir dar naudosis nemokama reklama Lietuvos televizijose? Kyštelėti savo įmonę kaip dvi įmones ir pasiimti dvigubą sumą, sukurti "nacionalinę" nusikalstamų rinkliavų - "otkatų" - sistemą savosios valdžios partijos naudai ir valstybės užvaldymui per 1111 dienų - tai tik žiedeliai pirmųjų didelių Europos pinigų dalijimo(si) epopėjoje.

Ateina 2007-2013 metų pinigai, tad neturėkime iliuzijų, kad gauja nenorės išsidalyti ir šių nepalyginti didesnių lėšų kaip savo uogelių. Tam svarbiausiam metų ribos egzaminui, kur užduoties nenusipirksi, turi būti pasirengę Vidaus reikalų, Finansų ir kitos ministerijos, nauja premjero komanda be KGB šleifo, budri Prezidentūra. Kitaip Lietuvos laukia ilgametis didžiosios korupcijos liūnas ir Europos pakraščio atsilikimas. Turime sutelkti visas jėgas, kad taip neatsitiktų.

Nešviečia tunelyje nė perspektyvinis valstybės biudžetas. Menkas dėmesys tam, kaip padidinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, ir atidėliojamos mokesčių bei kitos reformos - tokią šią nomenklatūros politiką mato ekspertai. Palankus metas siekti subalansuoto biudžeto, priešintis infliacijos augimui, bet valstybės išlaidų didinimą tąsyk reikėtų apriboti vienu milijardu litų, o ne lipti iki pustrečio, kaip siūlo Finansų ministerija. Ir vėl parapinė politika, šalininkų pamaloninimas žadant geresnes valdiškas algas ir "biurokratijos saulėtekį".

Tėvynės sąjunga susitarė remti mažumos Vyriausybę bent iki 2007-ųjų biudžeto patvirtinimo, tačiau tai nereiškia pažado remti bet kokį biudžetą ir bet kurį Europos lėšų parceliavimą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"