Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Teisininko komentaras. Daugiau galimybių ginčyti grynųjų pinigų priėmimo faktą

 
2018 06 19 6:00

Teisinių ginčų dėl tam tikrų sandorių apmokėjimo fakto ir mokėjimo dydžio nustatymo dažnai pasitaiko šiandienos praktikoje.

Tokio pobūdžio bylose, siekiant pagrįsti pinigų perdavimo faktą, dažniausiai teikiami mokėjimą pagrindžiantys dokumentai – bankinį mokėjimą patvirtinantys dokumentai ir/ar kasos pajamų/išlaidų orderiai.

Nuo šiol, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotu precedentu, sudaromos galimybės ginčyti pinigų gavimo faktą ne tik neturint pinigų gavėjo pasirašyto kasos išlaidų orderio, bet net ir tuo atveju, kai kita šalis pateikia pinigų gavėjo pasirašytą kasos išlaidų orderį.

Vyriausybė 2000-ųjų vasario 17 dienos nutarimu Nr. 179 yra patvirtinusi Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles (toliau – Taisyklės). Pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį, o išmokami pagal kasos išlaidų orderį (toliau – kasos operacijų orderiai) – (Taisyklių 3 ir 4 punktai).

Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką nustatyta, kad pasitaiko atvejų, kai šalis, siekianti pagrįsti pinigų išmokėjimo faktą, pateikia į bylą Kasos operacijų orderį, kuris nėra pasirašytas kitos sandorio šalies. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta prezumpcija: jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, jog pinigai neišmokėti. Todėl ne tik šaliai, siekiančiai įrodyti, kad pinigai buvo išmokėti, atsiranda pareiga tai įrodyti, bet ir teismui kyla teisinių sunkumų siekiant įvertinti pateiktą kasos operacijos orderį kitų į bylą surinktų įrodymų visumoje ir, vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle, nustatyti, ar labiau tikėtina, jog ginčijama suma buvo perduota, ar nebuvo perduota.

LAT 2018-ųjų birželio 5 dieną nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3–220–403/2018 sprendė dėl teisės normų, reglamentuojančių kasos išlaidų orderį kaip įrodinėjimo priemonę, įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą, aiškinimą ir taikymą. Šioje byloje LAT galutinai suformulavo taisyklę: tais atvejais, kai šalis tikina, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau negali pateikti kasos išlaidų orderio, atitinkančio Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, jog pinigai nebuvo išmokėti, tačiau šalis, tvirtinanti priešingai (kad pinigai buvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis Civilinio proceso kodekso (CPK) 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Tais atvejais, kai šalis nurodo, jog pinigai buvo išmokėti, ir pateikia kasos išlaidų orderį, atitinkantį Taisyklių reikalavimus, preziumuojama, kad pinigai buvo išmokėti, tačiau, šalis, teigianti priešingai (kad pinigai nebuvo išmokėti), gali paneigti šią prezumpciją visomis CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Tai reiškia, jog LAT sukūrė teisinį precedentą, kuriuo vadovaujantis įtvirtinta teisinė priemonė ginčyti kasos išlaidų orderį net ir tuo atveju, jeigu į bylą įtrauktas dokumentus, atitinkantis Taisyklių reikalavimus, t. y. kasos išlaidų orderis, pasirašytas pinigų gavėjo. Nors Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, kad kasos išlaidų orderis pasirašomas tuomet, kai priimami pinigai, ir, viena vertus, šioje situacijoje nebeturėtų kilti ginčų dėl pinigų gavimo ar negavimo, LAT taisyklės formavimo poreikis rodo, jog net ir tuo atveju, kai kasos išlaidų orderis pasirašomas pinigų gavėjo, praktikoje gali kilti ginčų dėl faktiškai išmokėtos pinigų sumos ir/ar išmokėjimo fakto.

Šia nutartimi taip pat patvirtinta, kad pinigų perdavimo faktą, neturint pinigų gavėjo pasirašyto kasos išlaidų orderio, šalis, teigianti, jog perdavė pinigus, gali įrodinėti naudodamasi visomis CPK leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis).

Nuo šiol, vadovaujantis LAT suformuotu precedentu, sudaromos galimybės ginčyti pinigų gavimo faktą ne tik neturint pinigų gavėjo pasirašyto kasos išlaidų orderio, bet net ir tuo atveju, kai kita šalis pateikia pinigų gavėjo pasirašytą kasos išlaidų orderį. Atsižvelgiant į tai būtina skirti ypač daug dėmesio tiek išmokant, tiek priimant mokėjimus grynaisiais pinigais, ir užfiksuoti šį faktą kiek įmanoma įvairesnėmis priemonėmis, kad ateityje būtų išvengta galimų teisinių ginčų.

Lukas Vitauskas yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"