Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Teisininko komentaras. Asmens duomenų apsaugos ir šiuolaikinės žurnalistikos balansas

 
2018 07 04 6:00

Remiantis neseniai įsigaliojusiu Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 85 str., valstybės narės savo teisinėse sistemose turi suderinti asmens duomenų apsaugą su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant asmens duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kuris turėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 16 dienos, 4 str. numato, kad tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 8, 12–23, 25, 30, 33–39, 41–50, 88–91 str. netaikomi. Taigi iš esmės Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas numato galimybę netaikyti dalies duomenų subjektų teises reglamentuojančių nuostatų, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais.

Žiniasklaida gali atskleisti tik visuomeninę reikšmę turinčias privataus gyvenimo detales ir tik tiek, kiek yra būtina patenkinti teisėtą bei pagrįstą visuomenės interesą.

Remiantis šiuo reguliavimu, žiniasklaida, vykdydama visuomenės informavimo funkcijas, turi teisėtą pagrindą tvarkyti asmens duomenis žurnalistikos tikslais, tačiau tampa neaišku, ar šios žiniasklaidos teisės neriboja asmens teisių į jo duomenų apsaugą ir, žinoma, privatumą. Duomenų apsaugos klausimai bei duomenų subjektų teisių įgyvendinimas yra viena aktualiausių temų šiuolaikinėje visuomenėje, tačiau tam tikros Bendrojo duomenų apsaugos reglamento išimtys kelia susirūpinimą dėl duomenų subjektų teisių įgyvendinimo ribojimo.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. informacija apie viešo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Remiantis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 77 p., viešais asmenimis gali būti ne tik politikai, bet ir kiti fiziniai asmenys, jeigu jų nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.

Teisės aktai konkrečiai neapibrėžia viešų asmenų grupės, todėl klausimas, ar priskirti asmenį šiai kategorijai, sprendžiamas kiekvienu individualiu atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad informaciją apie viešo asmens gyvenimą būtina rinkti teisėtais būdais, o surinktos ar turimos informacijos apie tokio asmens privatų gyvenimą paskelbimas privalo turėti teisėtą tikslą, t. y. skelbiant tą informaciją turi būti siekiama informuoti visuomenę, patenkinti teisėtą ir pagrįstą interesą žinoti tam tikrus viešo asmens privataus gyvenimo faktus.

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir nacionalinė teisė nustato išimtis asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais, žiniasklaida, tvarkydama asmens duomenis žurnalistikos tikslais, negali atskleisti asmens duomenų, neįvertinusi tokių asmens duomenų atskleidimo tikslo. Pavyzdžiui, žiniasklaida gali atskleisti tik visuomeninę reikšmę turinčias privataus gyvenimo detales ir tik tiek, kiek yra būtina patenkinti teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą, todėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatos, nustatančios išimtis asmens duomenų tvarkymui žurnalistikos tikslais, negali būti suprantamos kaip ribojančios asmens teises į duomenų apsaugą ir privatumą, nes šios nuostatos nesuteikia žiniasklaidai absoliučių išimčių tvarkant asmenų duomenis žurnalistikos tikslais.

Kotryna Maščinskaitė yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"