Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Teisingumas pagal Dievą

 
2017 09 23 6:00

Aš noriu ir šitam paskutiniam duoti tiek, kiek tau. Nejaugi man nevalia tvarkyti savo reikalų, kaip noriu?! Ar todėl šnairuoji, kad aš geras?! Taip paskutiniai bus pirmi, o pirmieji – paskutiniai.

Iš Evangelijos pagal Matą

Evangelisto Mato pateiktas palyginimas pasirodė labai keistas Jėzaus sekėjams. Jis buvo visiškai priešingas bendrai apmokėjimo už darbą tvarkai. Vynuogyno šeimininko poelgis išmokant tą patį atlygį tiems, kurie dirbo visą dieną, ir tiems, kurie dirbo tik vieną valandą, buvo neįprastas. Palyginime kalbama apie vynininką, kuris ištisą dieną ieško darbininkų savo vynuogynui.

Tą dieną nuo pat ankstyvo ryto vynininkas penkis kartus buvo išėjęs iš namų ieškoti darbininkų. Su pirmaisiais darbininkais jis susiderėjo, kad mokės po denarą per dieną (tuo metu tai buvo vidutinis vienos dienos atlygis už darbą). Vynininkas vėl išėjo apie devintą valandą ryto, paskui – vidudienį, vėliau – trečią valandą ir galiausiai – penktą valandą. Į vynininko kvietimą paskutiniai pasamdyti darbininkai atsakė „niekas mūsų nepasamdė“. Siekiant kurti solidarumą darbe, šis atsakymas mus skatina pagalvoti apie jaunus ir vyresnius, bedarbius, dirbančiuosius be atlygio arba už labai menką atlygį.

Apie bedarbius galima galvoti ir perkeltine prasme: tai gyvenimu nusivylę jauni žmonės, tie, kuriuos užvaldė konsumerizmas, tie, kurie yra pasinėrę tik į save pačius, ir tie, kurie tuo pačiu metu yra nusikaltėliai ir aukos. Tikriausiai taip yra todėl, kad „niekas jų nepasamdė dienai“. Yra ir suaugusiųjų, užvaldytų egocentrizmo, nejaučiančių atsakomybės už kitus.

Palyginime pasakojama, kad atėjus vakarui prasideda atlygio už darbą dalijimo metas. Vėliausiai pasamdyti darbininkai gauna po vieną denarą. Tai matydami pirmieji mano gausiantys daugiau. Logiška, o gal ir teisinga. Štai ir siurprizas – ši situacija priverčia murmėti prieš šeimininką. Norisi ištarti: „Tai neteisinga.“ Palyginimo klausytojai (o gal ir mes patys) yra priversti dalytis šiais jausmais. Būtent čia ir yra skirtumas tarp Jėzaus ir mūsų mąstymo.

Visiems vienodas atlygis – tai paguodos ženklas dėl to, kad esame pašaukti dirbti Viešpaties vynuogyne, ir neturi reikšmės, dirbame jame seniai ar neseniai.

Reikia pabrėžti, kad Jėzus nenori šio palyginimo susieti su socialinio teisingumo pamoka, nenori ir pristatyti šeimininko kaip pasaulio teisuolio, suteikiančio teisingą atlygį už darbą. Jėzus pristato visiškai išskirtinį personažą, kuris su savo pavaldiniais elgiasi visiškai kitaip, o ne pagal taisykles. Jėzus nori parodyti Tėvo veikimą, Jo gerumą, didžiadvasiškumą, Jo gailestingumą, pranokstantį žmogiškąją atjautą. Taip viską pranokstantį gailestingumą, kaip „aukštas dangus viršum žemės“, rašo Izaijas. Nepaisant to, dar ir šiandien dėl gerumo ir gailestingumo murmama ir pykstama.

Dievas nesivadovauja kaprizais dalydamas savo atlygį vienam daugiau, kitam mažiau. Dievas nekuria neteisybės. Tai Jo begalinio gerumo platybės Jį verčia visiems dovanoti dovanas pagal individualius poreikius. Dievo teisingumas nesiremia sąžiningumo principu, Dievas stengiasi patenkinti savo vaikų poreikius.

Čia glūdi didžioji išmintis. Visiems vienodas atlygis – tai paguodos ženklas dėl to, kad esame pašaukti dirbti Viešpaties vynuogyne, ir neturi reikšmės, dirbame jame seniai ar neseniai.

Tomas Miliauskas MIC yra Šv. Gertrūdos bažnyčios Kaune rektorius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"