Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Tavyje gyvenančio išminčiaus kelionė

 
2018 01 06 6:00

Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: „Kur yra gimusis žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti.“ Tai išgirdęs karalius Erodas apstulbo, o su juo ir visa Jeruzalė. Jis susikvietė visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir teiravosi, kur turėjęs gimti Mesijas. Tie jam atsakė: „Judėjos Betliejuje, nes pranašas yra parašęs: „Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp garsiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis valdovas, kuris ganys mano tautą – Izraelį.“ Tuomet Erodas, slapčia pasikvietęs išminčius, smulkiai juos išklausinėjo apie žvaigždės pasirodymo metą ir, siųsdamas į Betliejų, tarė: „Keliaukite ir viską sužinokite apie kūdikį. Radę praneškite man, kad ir aš nuvykęs jį pagarbinčiau.“ Išklausę karaliaus, išminčiai leidosi kelionėn. Ir štai žvaigždė, kurią jie buvo matę užtekant, traukė pirma, kol sustojo ties ta vieta, kur buvo kūdikis. Išvydę žvaigždę, jie be galo džiaugėsi. Įžengę į namus, pamatė kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, jį pagarbino. Paskui jie atidarė savo brangenybių dėžutes ir davė jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros. Sapne įspėti nebegrįžti pas Erodą, jie kitu keliu pasuko į savo kraštą.

Iš Evangelijos pagal Matą

Trys karaliai – visų žinomi. Liturgijoje Trijų karalių šventė minima kaip Kristaus apsireiškimas, reiškiantis, kad tas įprastai atrodantis kūdikis yra Dievo pateptasis (Kristus arba Mesijas), kurio laukė pasaulis ir kurio misija yra atnešti Dievo išgelbėjimą. Beje, taip į lietuvių kalbą verčiamas Jėzaus vardas – Dievas gelbsti. Šitai supranta trys ilgą kelionę keliavę ir brangias dovanas atnešę išminčiai.

Biblijoje apie šią šventę labai rezervuotai parašyta tik tiek: žinome, kad jie ne karaliai, o išminčiai, kad atvyko iš Rytų šalies, kad yra Šventojo Rašto žinovai. Kadangi gimė karalius, jie keliauja tiesiai į karaliaus rūmus.

Paskui turi keisti kryptį – ieškoti ne to, kas atrodo kaip karalius, o to, kuris yra karalius, nors atrodo kaip vargeta. Jų kelionės tikslas irgi labai keistas: jį pagarbinti. Tai reiškia – pripažinti giliausią prasmę: tu esi dieviškos kilmės, užtat vertas pagarbos. Kaip ir kiekvienas žmogus – vertas pagarbos, nes yra Dievo sukurtas. Dovanos – auksas, smilkalai ir mira – yra prabrangios, naudojamos karaliaus rūmuose.

Šiandien kviečiu pamąstyti apie išminčių, gyvenantį kiekviename iš mūsų. Išmintis yra dorybė, dėl to žmogus suvokia, kas yra tikrasis jo gėris, ir gali pasirinkti tinkamas priemones tam gėriui siekti. Išmintingu žmogumi vadinamas tas, kuris suvokia, kad nuolatinę ramią laimę jis gali rasti tik siekdamas dvasinių gėrybių, nes laimė yra dvasinė žmogaus būklė.

Laimės būsena yra tarsi šalutinis poveikis, kuris atsitinka žmogui, siekiančiam gyventi sąžiningai, už viską dėkojant, priimant, atleidžiant, žodžiu – klausantis to viduje esančio Dievo balso. Tai visai kas kita nei emocinis pasitenkinimo, malonumo jausmas. Juk jausmai yra laikini, priklausantys nuo išorinių dirgiklių, o dvasinė būklė yra nuolatinė – tarsi žmogaus viduje šviestų saulė ir būtų giedra.

Išminčiai tyrinėja raštus, t. y. Šventąjį Raštą, jame ieško užuominų, kaip skaityti laiko ženklus. Jie atpažįsta žvaigždę ir laiką, kada yra metas leistis į kelionę. Taip elgiasi išminčiai, o stokojantieji išminties ima ieškoti tik tada, kai gauna griežtą įspėjimą – nuolat prislėgtą nuotaiką, praradimus, ligą, priklausomybę. Na, o dar labiau stokojantieji išminties net ir tokiais atvejais neieško dvasinio kelio.

Dvasinio kelio tikslas yra pagarbinti Dievą, esantį kasdienybėje: įžvelgti jo veikimą šeimoje, darbe, visuomenėje, pripažinti, kad jis tvarko pasaulį, o mums yra davęs tik po mažą trumpą užduotį, kurią atlikdami prisidedame prie jo pasaulio kūrimo.

Kiekvienai dienai – nauja užduotis, nauji ženklai, naujas žodis, bet viskas kasdienybėje be skubos, pykčio, smerkimo ar kaltinimo.

Tos brangios Trijų karalių atneštos dovanos reiškia – grąžinti Viešpačiui tai, ką jis mums davė: visas socialines, dvasines, materialines gėrybes ir net save. Tai yra tokia malda su vidine nuostata, kad tik Dievas yra visa ko savininkas, o man yra paskolinta.

Stengiuosi tvarkytis su jo dovanomis taip, kaip jam patinka, paliekant teisę bet kada viską pasiimti, įskaitant gyvybę. Daugelis žmonių, kad leistų savyje skleistis išminties dorybei, iš tiesų leidžiasi į piligriminę kelionę, panašiai kaip išminčiai.

Išmintingu žmogumi vadinamas tas, kuris suvokia, kad nuolatinę ramią laimę jis gali rasti tik siekdamas dvasinių gėrybių, nes laimė yra dvasinė žmogaus būklė.

Bene žinomiausias yra Santiago de Compostelos piligrimų kelias, kuriuo keliauja tūkstančiai žmonių, tikinčiųjų ir netikinčiųjų, trokšdami atsikratyti visų netikrų dalykų ir atpažinti tiesą, tikrąjį savo gyvenimo motyvą ir tikslą.

Leiskime išminčiui, gyvenančiam mumyse, atrasti karalių, jį pagarbinti ir atnešti jam visą savo gyvenimą, kaip šv. Ignacas Lojola sudėjo į maldą: „Priimk, Viešpatie, visą mano laisvę, atmintį, protą ir valią, viską, ką turiu ir valdau. Tu, Viešpatie, man tai davei, tau viską grąžinu. Viskas yra tavo – tvarkyk tai pagal savo valią. Tik duok man savo meilę ir malonę – man to užtenka.“

Sesuo Rasa Fausta Palaimaitė SF yra Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"