Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Taisykime Europos stogą, kol šviečia saulė

 
2017 12 15 6:00

Šiemet kovą Europos Sąjunga (ES) minėjo Romos sutarčių 60-metį. Tai buvo proga susiburti ir apžvelgti, ką ji mums padėjo pasiekti. Tačiau tai buvo ir metas pažvelgti į ateitį, kaip toliau vykdyti Europos pažadus būsimoms kartoms. Su tokiomis mintimis Europos Komisija (EK) parengė baltąją knygą dėl Europos ateities ir inicijavo diskusijas.

Kėlėme svarbų klausimą, kaip mums visiems pasimokyti iš praėjusio dešimtmečio patirties. Prieš dešimt metų smogusi pasaulinė finansų krizė prasidėjo ne Europoje, tačiau ji atskleidė didelius trūkumus – mūsų finansinės sistemos mechanizmo ir euro zonos institucinės struktūros ydas. Ir ji sukėlė didžiausią ir ilgiausią mūsų laikų nuosmukį.

Žvelgdami į ateitį, negalime likti tokie pat pažeidžiami. Privalome drauge kurti geresnes ekonomines ir socialines struktūras, kurios leis Europos piliečiams jaustis stabiliau ir saugiau.

Tam dabar pats tinkamiausias metas. Atkakliai pasistengus, ES ekonomika auga kelerius metus iš eilės. Nors kai kuriose šalyse nedarbas iki šiol neleistinai didelis, tačiau, palyginti su 2008 metais, jis dabar pats mažiausias. Į viešuosius finansus grįžta tvarka, ir atsigauna investavimas. ES bankai beveik padvigubino kapitalo pakankamumo rodiklius, neveiksnių paskolų nuolat mažėja. Patvirtinome naujas taisykles, kad mokesčių mokėtojams netektų mokėti už sunkumus patiriančius bankus. Euru pasitikima labiau nei bet kada anksčiau.

Kaip byloja patarlė, stogą taisyti reikia, kol šviečia saulė. Dabar mums atsirado proga – ir turime pareigą – padaryti mūsų ekonomiką ir visuomenę atsparesnę ir tvirtesnę.

Todėl EK pateikė planą, kaip ES ekonomikos valdymas galėtų tapti vientisesnis, veiksmingesnis ir padidėtų demokratinė atskaitomybė už jį. Kelerių metų darbais pagrįstu planu siekiama stiprinti ekonomikos augimą, remti konvergenciją ir gerinti makroekonominį stabilumą visų piliečių labui.

Euras visada buvo vienijantis projektas. Tai bendra ES valiuta ir antra dažniausiai naudojama valiuta pasaulyje. Stipri euro zona naudinga bendrajai rinkai ir visai ES. Tai ypač akivaizdu prisiminus, kad visos valstybės narės, išskyrus dvi, teisiškai įsipareigojo įsivesti eurą, kai atitiks sąlygas. Pasitraukus Jungtinei Karalystei, euro zonos šalių ekonomika sudarys 85 proc. visos ES ekonomikos. Kurdami ateities planus turime galvoti apie visus.

Jau pateikėme plane numatytus pasiūlymus sukurti bankų sąjungą ir kapitalo rinkų sąjungą, kad sumažėtų bankų sektoriuje likusi rizika, būtų įvairinami realiosios ekonomikos finansavimo šaltiniai, o privačiojo sektoriaus rizika būtų geriau paskirstyta.

Praėjusią savaitę EK pasiūlė steigti Europos valiutos fondą, kad bėdų prispirtos šalys galėtų gauti finansinio stabilumo paramą, o mokesčių mokėtojai būtų apsaugoti nuo žlungančių bankų išlaidų.

Esu tikras, kad imsimės kolektyvinės atsakomybės užversti krizės puslapį ir nebelauksime, kol užklups nauja audra.

Taip pat pasiūlėme Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje įtraukti į ES teisę. Tai padės supaprastinti teisinę sistemą ir konsoliduoti galiojančias patikimų viešųjų finansų taisykles, taip pat ir jose numatytą lankstumą.

Pasiūlėme sukurti naujas biudžetines priemones šalių reformoms remti, konvergencijos priemonę eurą įsivesti norinčioms valstybėms narėms ir stabilizavimo funkciją, kuri išsaugotų investicijų mastą didelių ekonominių sukrėtimų atveju.

Nuoseklumo dėlei pasiūlėme, kad tas skirtingas užduotis koordinuotų ir paprastesnį, darnesnį bei veiksmingesnį ES ekonomikos valdymą užtikrintų Europos ekonomikos ir finansų ministras.

Šias idėjas preliminariai aptars 27 ES vadovai. Tai parengs dirvą konkretiems sprendimams, kuriuos reikės priimti 2018 metais. Esu tikras, kad imsimės kolektyvinės atsakomybės užversti krizės puslapį ir nebelauksime, kol užklups nauja audra.

JEANAS-CLAUDE'AS JUNCKERIS– Europos Komisijos pirmininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"