Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Švietimo ministru turėtų būti ekonomistas

 
2015 09 10 9:59

Pagrindinis veiksnys, lemsiantis ar Lietuvai per artimiausius kelis dešimtmečius pavyks prisivyti Vakarų Europos ekonominio išsivystymo ir pragyvenimo lygį, bus švietimo sistemos kokybė. 

XXI amžiuje ekonomikas į priekį vis labiau stums inovacijos, moksliniai tyrimai bei aukštą pridėtinę vertę kuriančios ūkio šakos. O progresą šiose srityse lems vienas pagrindinis veiksnys – tai žmogiškieji ištekliai ir jų kokybė.

Kiekybė, o ne kokybė

Nors švietimo sistema turi daugiau tikslų nei tik aprūpinti darbo rinką reikiamas žinias ir įgūdžius turinčiais specialistais, tačiau tai tikrai yra ir turėtų būti vienas iš pagrindinių jos tikslų. Vis tik šiuo metu Lietuvos aukštojo mokslo sistema yra labiau orientuota į kiekybę, o ne kokybę. Visoje Europos Sąjungoje (ES) esame antri pagal studentų skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų, o pagal šį rodiklį mus lenkia tik Graikija. Tuo pačiu nei vienas Lietuvos universitetas nepatenka net į 500 geriausių pasaulio universitetų sąrašą.

Be to, kaip parodė neseniai atlikta nevyriausybinės britų organizacijos „Chartered Institute of Personnel and Development“ tyrimas, Lietuva yra viena iš pirmaujančių ES pagal aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų netinkamą panaudojimą. Anot tyrimo, besiremiančio Europos Komisijos duomenimis, 22 proc. dirbančiųjų Lietuvoje turi per aukštą išsilavinimą savo užimamai pozicijai. Pagal šį rodiklį ES mastu ir vėl nusileidžiame tik Graikijai.

Kitaip tariant, sąlyginai menkus švietimo sistemos išteklius mes padalijame per plačiam skaičiui studentų bei juos aptarnaujančiam akademiniam ir administraciniam personalui, ir todėl nepasiekiame pagrindinio tikslo – suteikti studijuojantiems kokybišką ir konkurencingą išsilavinimą.

Neatitinka rinkos poreikių

Kita problema yra vis labiau ryškėjantis skirtumas tarp realių darbo rinkos poreikių ir švietimo sistemos (ne)sugebėjimo tuos poreikius atitikti. „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, artimiausiais metais Lietuvoje sparčiausiai augs specialistų poreikis informacinių technologijų (IT) inžinerijos, robotikos ir automatikos, biotechnologijų sektoriuose. Tuo tarpu populiariausios studijų programos (tiek pagal daugiausiai jas besirenkančius studentus ir skiriamą valstybės finansavimą) išlieka ekonomika, teisė, statybų inžinerija, automobilių techninė eksploatacija, verslo vadyba ir administravimas, buhalterinė apskaita, medicina ir slauga.

Ir nors Vyriausybė kasmet peržiūri valstybės finansuojamų aukštojo mokslo vietų skaičių bei prioritetus vis didesnį dėmesį skiriant technologiniams mokslams, šie tempai neatitinka darbo rinkoje vykstančių pokyčių tempo. „Investuok Lietuvoje“ vertinimu, pagal dabartinį aukštųjų mokyklų absolventų skaičių, didžiausios „žirklės“ po 4 metų susidarys IT sektoriuje – specialistų trūkumas šiame sektoriuje gali siekti 4000, vertinant tik tas kompanijas, kurios šiuo metu jau veikia Lietuvoje. Šios žirklės kasmet didėja ir kituose inžineriniuose, technologiniuose sektoriuose.

Specialistų trūkumas jau tapo rimta problema ne tik pritraukiant užsienio investicijas, bet ir sukuriant paskatas plėstis vietinės kilmės verslui. Šiai problemai gilėjant, tai bus vis didesnis apynasris tolimesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai. O modernios, inovacijomis varomos ekonomikos sukūrimas ims atrodyti kaip vis didesnis miražas.

Autorius yra „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"