Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Sviesto kaina grįžta iš kosmoso ant žemės

 
2017 12 28 13:10

Kainos Lietuvoje 2018 metais augs lėčiau negu šiemet. Infliacija jau pasiekė piką rugsėjį, kai metinis kainų pokytis šalyje buvo 4,8 proc., o vėliau infliacija pradėjo lėtėti, tad panašu, kad tokio kainų pokyčio kitąmet nebebus.

Žinoma, infliacija Lietuvoje išliks didesnė negu Europos Sąjungoje (SEB banko duomenimis, 2018 m. vidutinė metinė infliacija mūsų šalyje bus 2,8 proc., kai šiemet ji siekia 3,7 proc.), tačiau jau nebebūsime pagal ją lyderiai regione ir užleisime vietą Latvijai ir Estijai, kuriose kitąmet kainų augimui didesnę įtaką darys valdžios reguliuojamų prekių ir paslaugų kainų pokyčiai.

Elektra, dujos ir vaistai pigs, cigaretės brangs

Kitąmet alkoholio akcizas nebus keičiamas, priešingai negu šiemet, kai vien šių prekių akcizo pokyčiai padidino infliaciją šalyje 0,7 proc. punkto. Tačiau nuo 2018 m. sausio 1 d. didės dyzelinių degalų akcizas, todėl jų kaina dėl to padidės 2 euro centais. Dėl šios priežasties infliacija padidės 0,1 proc. punkto. Nuo kovo 1 d. tradiciškai didės tabako gaminių akcizas, o infliacija šalyje dėl to padidės 0,2 proc. punkto. Visgi kur kas didesni akcizų pokyčiai 2018 metais numatomi Latvijoje – ten smarkiai didės alkoholio akcizai (tiesa, jie liks truputį mažesni negu Lietuvoje). Be to, 4 euro centais didės benzino ir 3 euro centais dyzelino akcizas, todėl Lietuvoje degalų kaina kis mažiau negu Latvijoje.

Elektros kaina buitiniams vartotojams Lietuvoje mažės 1,2 proc., o gamtinių dujų kintamoji dalis mažiausiai jų suvartojantiems bus 8 proc. kuklesnė. Mažesnė negu Lietuvoje elektros kaina buitiniams vartotojams ES yra tik Bulgarijoje, tad vargu ar ateityje bus įmanoma dar labiau mažinti elektros energijos kainą mūsų šalyje.

Nuo 2018 metų receptiniai nekompensuojami vaistai, kuriems anksčiau negaliojo lengvatinis 5 proc. PVM tarifas, teoriškai turėtų pigti 13 procentų. Galima diskutuoti, ar vaistų prekybininkai sąžiningai perskaičiuos galutinę vaistų kainą pagal nuo 21 iki 5 proc. sumažėsiantį PVM tarifą, tačiau vargu ar jie galėtų rizikuoti. Dėl šių pokyčių gyventojai, perkantys tokius vaistus, kitąmet išleis 23 mln. eurų mažiau.

Šių metų vidutinė „Brent“ naftos 55 JAV dolerių už barelį kaina ir 9 proc. per metus padidėjusi degalų kaina visiškai atitiko praėjusių metų pabaigoje darytas prognozes. 2018 metais laukiame, kad „Brent“ naftos kainos vidurkis bus maždaug tarp 55 ir 60 JAV dolerių už barelį, todėl didesnė negu šiemet prognozuojama naftos kaina kitąmet darys teigiamą, tačiau mažesnę negu šiemet įtaką infliacijai Lietuvoje.

Kuo euras stipresnis kitų valiutų atžvilgiu, tuo mažiau eurų reikia išleisti importuojamoms iš ne euro zonos prekėms ir paslaugoms. Šiemet euras buvo vidutiniškai 2 proc., kitąmet prognozuojama, kad bus vidutiniškai 4 proc. stipresnis negu JAV doleris, todėl tai labiau pristabdys importuojamų prekių infliaciją.

Sviesto kaina grįžta iš kosmoso ant žemės

Šiemet daugiausia visuomenės dėmesio po pabrangusio alkoholio sulaukė smarkiai paaugusi pieno produktų, ypač sviesto kaina. Visgi sviesto kaina eksporto rinkose pastaraisiais mėnesiais jau rieda žemyn ir nuo piko yra sumažėjusi penktadaliu, tad pigesnio sviesto turėtų atsirasti ir Lietuvos prekybos centruose. Apskritai pieno gamyba daugiausia pieno primelžiančiose šalyse 2018 metais didės, tad pieno produktų rinkoje kitąmet pasiūla atsigaus. Dėl to nereikėtų nustebti, jeigu kitąmet pieno produktų kainos bus šiek tiek mažesnės negu šiemet. Be to, jei daugiausia grūdų išauginančiose valstybėse nebus netikėtų orų pokyčių ir grūdų atsargos pasaulyje bus rekordinės, grūdų ir susijusių produktų kainos tarptautinėse rinkose gali ir toliau būti istoriškai žemos.

Infliaciją labiausiai skatins augančios darbo jėgos sąnaudos

Svarbiausias veiksnys, lemsiantis infliaciją Lietuvoje, bus darbo jėgos sąnaudų didėjimas, kurio pokytį bus bandoma įtraukti į galutinę prekių, ypač paslaugų, kainą. SEB banko duomenimis, 2018 metais vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių didės 7 proc., arba 1 proc. punkto lėčiau negu šiemet. Viena vertus, kai kurie paslaugų sektoriaus atstovai jau šiemet kainas kėlė nesikuklindami ir kitąmet gali vengti dar labiau erzinti savo klientus, tačiau tikrai bus nemažai tokių, kurie kitąmet bandys atsiimti už šiuos metus ir dar užbėgti galimai infliacijai ateityje už akių ir taip toliau didins paslaugų infliaciją šalyje. Pagal prekių kainų lygį Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio nebe tiek ir daug, tačiau paslaugos mūsų šalyje yra vis dar gerokai pigesnės negu kitose ES šalyse.

Makroekonominiu požiūriu gyventojų pajamos didės sparčiau negu kainos, tad žmonių perkamoji galia teoriškai didės. Vertinant atskiras gyventojų grupes, matyti, kad daugumos jų perkamoji galia neturėtų blogėti, pajamos didės ne tik dirbantiesiems – pensijos kitąmet vidutiniškai didės 10 proc., daugiau lėšų bus skiriama ir kitoms socialinėms išmokoms.

Tadas Povilauskas – SEB banko vyriausiasis analitikas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"