Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Sveikos nuovokos nektaras

 
2011 06 01 0:00

Keli žodžiai apie Pawelo Kowalio straipsnį "Prieš žygį į Vilnių" (Lietuvos žinios. 2011-05-26).

Konservatyvios jėgos "Lenkija - svarbiausia" žinomas veikėjas Pawelas Kowalis šneka ramios ir subalansuotos diplomatijos šnekta. Ir iš tiesų daug karčios tiesos yra išsakyta Lietuvos ir Lenkijos politikams. Tačiau visi sakymai ir samprotavimai išsakyti atsisukus per petį ir tariant: "...diplomatijoje skaitomasi su vadinamąja atmosfera, kuri nebus palanki, nepripažinus lenkų teisių Lietuvoje." Neteko matyti, kad Lenkijos politikai viešai suformuluotų lenkų teises varžančius punktus santykyje su savarankiškos ir demokratinės Europos Sąjungos valstybės - Lietuvos - interesais, teisėmis ir pareigomis. Sakoma: "... Lietuvos lenkų reikalai negali būti pamiršti artėjant rinkimams Lenkijoje, nes opozicija vėl imtų kalbėti, kad Donaldo Tusko vyriausybė šią Lietuvos mažumą, kaip ir lenkus Baltarusijoje, paliko likimo valiai." Lietuva nesiskundžia nuolatiniais Lenkijos įvairiausių organizacijų - pradedant Seimu - vizitais, kurių esminis tikslas - sustiprinti Lietuvos lenkų reikalavimus kalbos, rašybos ir kultūrinės (ar tik?) autonomijos reikalais. Lenkijos korta - užsienyje gyvenančių lenkų pasai - gera autonomiškumo tolumų pamoka visiems Lenkijos kaimynams, o pavardžių rašybos ažiotažą galima įvardyti P.Kowalio žodžiu "selektyvi". Lietuvoje yra ir kitų mažumų. Kodėl jiems nereikalauti kirilicos ir ivrito?

P.Kowalio mintys yra iš tiesų sveikos nuovokos nektaras, tačiau ir vėl pabaigoje nuskambėję žodžiai: "Gal verčiau susilaikykime nuo mentalinio žygio į Vilnių" gali susilaukti klausimo "Kuriam laikui susilaikykime?" Vis dėlto beviltiški tie šiaip jau malonių lietuviškų ir lenkiškų atvaizdų talžymai. Didelė bėda, kad politiką darančių politikų gretose yra istorijos beraščių, ir ypač baisu, kai atsiranda istorijos mokytojų, sakančių, jog neapykanta yra genetinė. Gal verta suprasti, kad bendra istorija yra pagarbos verta Lietuvos ir Lenkijos patirtis, gal verta suprasti, kad pasaulis po truputį ima suvokti įvairovės prasmę ir svarbą, gal verta suprasti, kad įvairovėje slypi grožis, gal verta suprasti, kad lietuvių kalba jau turėjo ir W, ir CZ, ir dar kažką, bet dabar jau nebeturi. Priimdami šias tiesas sakykime, jog mes norime prisidėti prie to didelio pasaulio žaidimo, kuris vadinasi "taika ir kultūros plėtra".

 

Prof. dr. Eugenijus Jovaiša

Vilniaus pedagoginis universitetas, Istorijos fakultetas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"