Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Svajonės, tapusios kasdienybe

 
2014 04 29 6:00

Europos Sąjungai (ES) įteikiant Taikos premiją, viena geriausių pripažinta mintis, jog senelių kartai ES atrodė tolima svajonė, tėvų karta siekė šios svajonės įgyvendinimo, o jaunimui tai yra kasdienybė. Šis pasakymas tinka ir Lietuvai, kuri jau dešimtmetį yra ES narė. Per tą laiką išmokome būti visateisiais Europos piliečiais.

Kaip pasikeitė Lietuva per šiuos metus? Augo ekonomika ir gyvenimo lygis artėjo prie ES. BVP vienam gyventojui, įvertinus kainų skirtumus, 2004 metais siekė tik 50 proc. ES vidurkio, o dabar jau viršija 70 procentų. Modernizuotas ir efektyviau pradėjo dirbti visas ūkis. Didžiausia pažanga pasiekta tradicinėse veiklose - žemės ūkyje ir apdirbamoje pramonėje, kur našumas augo sparčiausiai. Nuo jų atsiliko naujieji sektoriai - informacija ir ryšiai. Darbo efektyvumas didėjo, nors ir lėčiau, valdymo ir socialinės rūpybos, švietimo ir sveikatos apsaugos srityse. Bet finansų sektorius, mokslinė ir profesinė veikla, administravimas tebeturi didelius neišnaudotus modernizavimo ir našumo didinimo rezervus. Gal todėl vis nepavyksta įsiterpti tarp inovatyvių šalių lyderių.

Iš esmės užbaigtos arba baigiamos visos didžiosios struktūrinės reformos, ir ūkio bei valstybės išlaidų struktūra atitinka išsivysčiusios ES valstybės lygį, žymesni skirtumai yra tik socialinėje rūpyboje ir bendruomeninėje veikloje. Šis struktūrinis potencialas nėra visiškai išnaudojamas, nes teisinė bazė ir jos įgyvendinimo efektyvumas atsilieka nuo ūkio reformų, o politinėje veikloje stinga orientacijos į rezultatus, todėl gyventojų pajamos auga ne taip greitai kaip turėtų.

Ateinančiais metais laukia ekonomikos ir teisės, politikos veiklų derinimo bei suvedimo laikotarpis.

ES šalių signatarų atstovai sako, kad jie kūrė ES vadovaudamiesi lygybės ir socialinės santarvės idealais. Sąjūdžio Lietuvai narystė ES visų pirma reiškė laisvę. Lūkesčiai išsipildė, tereikia prisiminti, kokias galimybes savo asmenybei ugdyti Lietuvos gyventojai turėjo prieš dešimt metų ir kokias turi dabar.

Išvykus už ES ribų ir susidūrus su gyvenimo realybe kitur, akivaizdu, kad gyvenimas ES skiriasi pamatinėmis vertybėmis - pagarba žmogui ir jo teisėms, gyvensenai.

Lietuvoje žmonės kartais skundžiasi, kad jų interesų nėra paisoma. Taip yra todėl, kad europietiškos vertybės dar nėra visiškai įsitvirtinusios mūsų gyvenime. Lietuvai reikia daugiau, o ne mažiau Europos.

Stojant į ES buvo baiminamasi, kad tapusi ES nare Lietuva gali pamažu prarasti savo tautinį identitetą, tačiau taip neįvyko. ES nieko neprimeta ir vienas kertinių jos veiklos principų remiasi nuostata - vienybė įvairovėje. Reikia tik nebijoti Europoje būti savimi ir brėžiant bendras Europos raidos gaires remtis gimtosios šalies unikaliu kultūriniu ir etniniu palikimu bei gerbti kitų šalių tradicijas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"