Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Surūdijusi meilė

 
2015 08 28 6:00

Ant tiltų virbų – spynos spynelės. Pavienės ir kekėmis, krūvomis. Asta + Saulius. Renata ir Deividas. Liubov navsegda. Prikabinėjo jaunavedžiai, tikėdami, kad jos užtikrins santuokos tvirtybę.

Metalinės spynos drėgnu oru turi savybę greitai rūdyti. Į kai kurias meilės ir ištikimybės reiškėjas baisu ir pažvelgti. Štai kodėl Lietuvoje tiek skyrybų. Surūdijo simboliai – subyrėjo santuokos. Tokia būtų logika.

Tačiau tiltai yra viešos vietos, čia pageidautina tvarka ir estetika.

Dar tada, kai spynų mada Lietuvos nebuvo pasiekusi, garsusis Florencijos Senasis tiltas buvo taip apkarstytas jomis, kad savivaldybė neapsikentusi priėmė sprendimą, atsiuntė darbininkus ir šie visas lyg šiukšlių kalnai atrodžiusias spynas nupjaustė.

Nuo Žaliojo tilto Vilniuje neseniai nukeltos milžiniškos surūdijusios sovietinės „spynos“. Mažesnių rūdijančių objektų liko. Jų liesti irgi nelabai norima: kas gi norės brautis į „asmeninį gyvenimą“, net likimo sritį? Turbūt ir tokių minčių ateina viešosios tvarkos ir estetikos palaikytojams.

Tačiau reikia ir brautis, ir kištis. Vieni šiukšlina – turėdami geriausių ketinimų ir įsivaizdavimų, kitiems tenka kuopti. Čia kiek paprasčiau ir pigiau nei nuo sienų šalinti grafičius.

*

Komunalininkai sukasi, jų darbas sunkus (ir neprestižiniu laikomas). Ekologinė sąmonė vis labiau bunda: rūšiavimo skatinimas, vartojimo mažinimas, šiukšlių rinkimo talkos ir akcijos. Popiežius labai laiku prabilo apie ekologiją. Bet atliekų aplink mus vis daugiau. Daugiau nuorūkų, išmestų pro langą. Daugiau agresyvių benamių suniokotų spalvotųjų konteinerių. Daugiau stambiagabaričių atliekų, baldų ir jų dalių, buitinės technikos, užsistovėjusios butuose dėl (sovietmečio?) įpročių nieko neišmesti, bet pagaliau išmestos tiesiai į kiemą. Daugiau tuščių bambalių Neryje ir stiklo šukių paneriais.

Tačiau šunų kakučių Vilniuje lyg ir mažiau. Nes pasilenkti ir į maišelį įsidėti savo numylėtinių atliekas – jau nebe stebuklas, nebe keistuolių pramoga.

Tai gal kaip nors laikas išgydys ir prisišiukšlinimo sindromą?

*

O mielų Žirmūnų kiemuose, atėjus vakarui, kai visiems būtų metas ilsėtis po darbų, liejasi mentalinės šiukšlės ir sovietligės sindromai: su siemečkom ir vodočkapiesnios, pliaskos, paplojimai, matai perematai, penkiasdešimt metų mums bruktas gyvenimo būdas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"