Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Strategiško požiūrio į strateginį rezervą!

 
2017 11 29 15:00

Kai valstybinė „Lietuvos energijos gamyba“ šiemet pralaimėjo perdavimo tinklo operatoriaus AB Litgrid organizuotą aukcioną tretiniam elektros gamybos galios rezervui 2018 metais įsigyti ir iškilo grėsmė valstybinėms elektrinėms likti be užtikrintų pajamų, o vienintelė galimybė kažkiek užsidirbti liko rinka, laukiant kol elektros rinkos kainos pakils nors trumpam į viršų, tada valstybiniai energetikai pradeda grasinti, kad uždarys elektrines, likusias be užtikrintų lėšų. 

Nors dar visai neseniai „Lietuvos energijos gamybos“ atstovai viešai girdavosi, kaip sėkmingai ir pelningai dirba rinkoje, operatyviai paleidžiant stovinčias elektrines tada, kai elektros kainos rinkoje šokdavo aukštyn, kukliai nutylėdami, kad visus pastovius kaštus jiems privaloma Vyriausybės nustatyta tvarka be jokio konkurso padengdavo elektros vartotojai.

Klausimus turi išspręsti rinka ir konkurencija, o ne Seimo nariai, ministras ar premjeras su savo patarėjais.

Panašiai kaip dabar skundžiasi aukcioną pralaimėjusios valstybinės „Lietuvos energijos gamybos“ atstovai, anksčiau skųsdavosi privatūs ir savivaldybių elektrinių operatoriai, kai jiems prieš metus ar du net niekas nesuteikė progos pakonkuruoti – Panevėžio termofikacinė elektrinė, Kauno Termofikacijos Elektrinė, Orlen Lietuva elektrinė bei „Vilniaus energija“, vienintelė savo grasinimus įgyvendinusi – dar 2016 metais užkonservavusi iki tol sėkmingai dirbusią Vilniaus TE-3 elektrinę.

Tačiau šį kartą, skirtingai nei anksčiau, pralaimėjusiems į pagalbą skuba Energetikos ministerija. Nori duoti valstybinei „Lietuvos energijos gamybai“ pinigų bent dalies pastovių kaštų padengimui iš kitos elektros vartotojų kišenės – VIAP-o.

Ar siūlau, taupant elektros energijos vartotojų lėšas, palikti Lietuvą be pakankamo adekvatumo rezervo? Ne. Tai tikrai būtų pavojinga, ypač turint mintyje Lietuvos tikslą sinchronizuoti savo elektros energetikos sistemą su Europos energetikos sistema, kam yra būtina užtikrinti, kad Baltijos šalys galėtų dirbti, prireikus, ir „salos režimu“.

Bet reikia žiūrėti į energetiką strategiškai – planuojant ją, galvojant apie ateinantį dešimtmetį ar net dar ilgesnį laikotarpį į priekį. O ne vien gesinant gaisrus, iškylančius šiais metais ar šioje Vyriausybės kadencijoje.

Todėl Vyriausybė, patvirtindama valstybinių elektrinių finansavimą iš VIAP pinigų ateinantiems metams, turėtų tuo pačiu sprendimu įpareigoti Energetikos ministeriją per metus parengti sąlygas tarptautiniam konkursui pirkti ilgalaikio (15 metų ar ilgesniam laikotarpiui) galios adekvatumo užtikrinimo paslaugas.

Konkurse galėtų dalyvauti tiek esamų elektrinių operatoriai, tiek potencialūs vietiniai bei užsienio investuotojai į naujas efektyvesnes ir galimai pigiau eksploatuojamas elektrines, kurias galėtų pastatyti per 3–4 metus. Jiems savo ruožtu būtų užtikrintas mokestis už adekvatumo užtikrinimą visam paslaugos teikimo laikotarpiui. Laimėtojais būtų paskelbti tie, kas sutiks su mažiausiu mokesčiu. Taip, kaip adekvatumo užtikrinimo problema yra sprendžiama pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, kiekvienais metais organizuojančioje aukcionus ateityje galios rezervą užtikrinančioms elektrinėms.

Pasitelkus rinką, konkurenciją, Seimo nariams, valdininkams ateityje nebereikės spręsti kokią čia elektrinę reikia išlaikyti ateičiai, kokią uždaryti, kokią modernizuoti ar kokią ir kur pastatyti.

Įdomu, kad pastaraisiais metais tarp šių aukcionų laimėtojų pateko ir investuotojai, pasirengę investuoti ne tik į tradicines elektrines, bet taip pat į naujosios kartos technologijas – elektros akumuliavimo įrenginius ar net „elektros poreikio valdymo“ (demand management) sprendimus, kai stambūs elektros vartotojai sutinka gauti kompensacijas už galimą vartojimo sumažinimą, pritrūkus gamybos galių ateityje.

Taip, naujoms elektrinėms pastatyti ar kitokiems galios adekvatumo užtikrinimo sprendimams įgyvendinti reikia 3–4 metų, tai neišspręstų kitų ar dar kitų metų Lietuvos problemų. Tačiau, paskelbus konkursą, nustačius jo laimėtojus, mes bent galėtume žinoti, kad situacija yra sprendžiama iš esmės. Ir ateinančiai valdančių politikų kadencijai nebūtų palikimu paliekamos tos pačios bėdos, kurias mūsų Vyriausybė sprendė per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį ir sprendžia dabar, kai Vyriausybės ar energetikos ministerijos valdininkai kiekvieną rudenį savo kabinetuose sprendžia ką čia kitiems metams pamaloninti ir kokia apimtimi tai padaryti.

Paskelbus konkursą, nustačius jo laimėtojus, mes bent galėtume žinoti, kad situacija yra sprendžiama iš esmės.

Antai neseniai teko dalyvauti Seimo Energetikos komisijos posėdyje, kuriame Seimo nariai aktyviai diskutavo ar čia mums reikia tiesiog išlaikyti esamas elektrines ar vis dėl to geriau reikia naujų elektrinių ir jei taip tai kokios galios jos turėtų būti ir kur jas geriau statyti – Vilniuje, Kaune, Elektrėnuose ar dar kur nors.

Pasitelkus rinką, konkurenciją, Seimo nariams, valdininkams ateityje nebereikės spręsti kokią čia elektrinę reikia išlaikyti ateičiai, kokią uždaryti, kokią modernizuoti ar kokią ir kur pastatyti.

Klausimus turi išspręsti rinka ir konkurencija, o ne Seimo nariai, ministras ar premjeras su savo patarėjais.

Martynas Nagevičius yra Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"