Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Štai Dievo Avinėlis

 
2018 06 03 12:00

Bevakarieniaujant Jėzus paėmęs duoną sukalbėjo palaiminimą, ją laužė ir davė mokiniams tardamas: „Imkite, tai mano kūnas!“ Paėmęs taurę, sukalbėjo padėkos maldą, davė jiems, ir visi gėrė iš jos. O jis jiems tarė: „Tai mano kraujas, sandoros kraujas, kuris išliejamas už daugelį.“

Kristus yra tas Dievo Avinėlis, kurio kraujas nuplauna mūsų nuodėmes ir apsaugo nuo amžinosios žūties.

Iš Evangelijos pagal Morkų

Šį sekmadienį švenčiame Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę. Per kiekvienas šv. Mišias pats Kristus, naudodamasis kunigu kaip įrankiu, sudabartina savo Kančią ir Mirtį ant Kryžiaus ir pamaino duoną bei vyną į savo Kūną bei Kraują. Kunigui kartojant Jėzaus Paskutinės vakarienės žodžius „imkite, tai mano kūnas“ ir „tai mano kraujas“, įvyksta nepaprastas pakeitimo stebuklas. Vieni šio stebuklo liudininkais tampa kasdien, kiti – sekmadienio šv. Mišiose, dar kiti – atėję į bažnyčią per didžiąsias krikščionių šventes.

1263 metais netoli Romos esančiame Bolsenos miestelyje šv. Mišias aukojo į svečius atvykęs kunigas. Priartėjus akimirkai, kai turėjo įvykti duonos ir vyno pakeitimas, kunigas formaliai kartojo Jėzaus žodžius jais netikėdamas. Staiga, kai jis iškėlė Kristaus Kūną, ostija pradėjo smarkiai kraujuoti. Kunigas bandė tai paslėpti ir pasišalinti, tačiau kartu buvę tikintieji jį sustabdė ir apie įvykį pranešė vyskupui. Greitai šio stebuklo garsas pasiekė popiežių Urboną IV, kuris 1264 metais, įkvėptas stebuklingo įvykio, įsteigė Bažnyčioje visuotinę Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę.

Kad geriau pažintume šį protui iki galo nesuvokiamą, kasdien viso pasaulio bažnyčiose vykstantį stebuklą, prisiminkime kunigo žodžius, kuriuos per šv. Mišias jis taria prieš priimant tikintiesiems Švč. Sakramentą: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes, laimingi, kurie yra pakviesti į Avinėlio puotą.“ Kas tas Avinėlis ir kodėl būtent Avinėlis?

Šventojo Rašto Pradžios knygoje skaitome, kaip dar prieš gerus 3000 metų iki Kristaus gimimo Dievas pasišaukia Abraomą, suteikia jam palaiminimą ir jau sulaukusiam garbingo amžiaus stebuklingai dovanoja palikuonį, kuris pavadinamas Izaoku. Tačiau po kelerių metų Viešpats išbando Abraomo tikėjimą pareikalaudamas paaukoti vienturtį sūnų. Lemiamą akimirką Viešpats sustabdo Abraomo ranką ir kaip auką parūpina šalia netikėtai atsiradusį avinėlį. Šioje istorijoje matome pranašišką provaizdį Dievo Sūnaus, kurį ateityje Dievas Tėvas iš meilės žmonijai išties paaukos.

Toliau toje pačioje Šv. Rašto knygoje sutinkame mįslingą, bet po Kristaus pasirodymo tapusią labai reikšmingą figūrą – Salemo karalių Melchizedeką, kuris pristatomas kaip Dievo Aukščiausiojo kunigas. Susidaro įspūdis, kad Melchizedeko asmuo yra nepaprastos, antgamtinės kilmės. Tačiau itin reikšminga čia yra tai, kad Melchizedekas atneša Abraomui duonos ir vyno atnašas. Skaitant šią ištrauką atsietai nuo visos išganymo istorijos, ji neatsiskleidžia, prasmė lieka paslėpta. Bet pasitelkus kaip aiškinamąjį raktą Kristaus asmenį, viskas susidėlioja į vietas. Tai dar vienas Kristaus – Aukščiausiojo Kunigo – provaizdis.

Tačiau Senojo Testamento, kuriame slypi daugybė pranašysčių apie Kristų, istorija tęsiasi toliau. Prieš išvedant Dievui Izraelio tautą iš Egipto nelaisvės, žydams liepiama išvakarėse susirinkti šeimos rate ir suvalgyti Paschos (perėjimo) avinėlį. Prieš tai nurodoma avinėlio krauju patepti izraelitų namų staktas, kad angelas naikintojas per klaidą neatimtų žydų pirmagimių. Štai ir vėl stebime mįslingą ir nepaprastai reikšmingą Kristaus – tikrojo avinėlio – provaizdį.

Izraelitai, pabėgę iš Egipto nelaisvės, 40 metų klajoja dykumoje. Šioje sunkioje kelionėje Dievo tauta alksta, tad Viešpats kasdien iš Dangaus siunčia manos. Skaitant šią istoriją mūsų dėmesys krypsta į šv. Mišių metu priimamą Gyvybės Duoną, kuri yra paties Kristaus Kūnas, tik jau šįkart ne paprasta duona ar mana, o išties dangiška Duona. Izraelitų kelionės tikslas buvo pažadėtoji žemė, ir Viešpaties siunčiama mana žydams teikė jėgų ją pasiekti. Žvelgiant į šiuos įvykius šiandien, jau po Kristaus išganingos veiklos, suvokiame, kad Bažnyčia yra Naujasis Izraelis, kuris šio pasaulio dykumoje keliauja į pažadėtąją žemę – Dangų. Keliaujančių tikinčiųjų sielos šioje kelionėje alksta ir nemaitinamos silpsta, tad Dievas mums dovanoja Gyvybės Duoną, kuri sustiprina mūsų dvasią ir teikia jėgų pasiekti pažadėtąją Dangaus Jeruzalę.

Apmąstydami šio sekmadienio Devintinių evangeliją, kurioje pasakojama apie Paskutinę vakarienę, suvokiame, jog Kristus yra tas Dievo Avinėlis, kurio kraujas nuplauna mūsų nuodėmes ir apsaugo nuo amžinosios žūties. Suvokiame, kad Jo mirtis ant kryžiaus yra Dievo Tėvo norėta Auka, skirta visiems žmonėms išgelbėti. Suvokiame, kad Švč. Sakramentas išties yra Kristaus Kūnu ir Krauju tapę duona bei vynas, kurie maitina mūsų dvasią ir teikia jėgų keliauti Dangaus link. Su pagarba ir didele meile maitinkimės šia dangiška Duona, nes pats Kristus sakė: „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę.“

Gabrielius Satkauskas yra kunigas, tarnaujantis Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"