Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Sprendimas dėl euro - politinis signalas?

 
2006 05 19 0:00

Europos Komisijos sprendimas neskundžiamas - Lietuvoje euro kitų metų pradžioje nebus. Jau prieš kurį laiką visi tai supratom, suprato ir valdžia.

Bent jau turėjo. Savaime šis įvykis nėra nei keistas, nei dramatiškas. Be šios valiutos išgyvena ir išgyvens dar ilgą laiką daugelis įvairių ES valstybių. Kas kita, kad tai vienas iš labai nedaugelio projektų, kuriuose nepavyko įamžinti savo vardo Algirdui Mykolui Brazauskui. Gal dėl to stebime keistokus mūsų valdžios susierzinimo gestus.

Numanomo Europos Komisijos sprendimo išvakarėse groteskiškai nuskambėjo nueinančio užsienio reikalų ministro Antano Valionio pareiškimas - esą, jis laukiąs ne politinio, o ekonominio vertinimo. Jei taip pareikštų banko vadovas ar koks nomenklatūrinis "specialistų vyriausybės" pasakorius, ar politikuojantis verslininkas iš Darbo partijos - nestebintų. Tačiau patyrusiam diplomatui derėtų žinoti, kad visi be išimties politinių institucijų sprendimai (Europos Komisija - kaip tik tokia) yra politiniai ir turi kartais politinių priežasčių bei visada turi politinių pasekmių. Grynai ekonominis vertinimas ir duotas - tegul viena šimtąja, bet nustatyta infliacijos riba neįveikta. O ribos formaliai tam ir duodamos, kad būtų įveiktos arba ne. Ir taškas.

Sprendimas tikrai gali reikšti tam tikrą politinį signalą. Svarbiausia yra ne piktintis tuo, o suprasti, ką tas signalas reiškia ir kaip jį išgirdus toliau elgtis. Yra keletas variantų, o dalinai galbūt galioja jie visi.

Pirma. Gali būti, kad Europoje ne visiems patinka mūsų vidaus politiniai procesai. Tolesnis politinės sistemos marginalėjimas, atviros rietenos dėl ES fondų pinigų, korupcijos moralinis pateisinimas ir pačių moralinių kriterijų nurašymas varo į neviltį ir daugelį šalies piliečių. Kodėl tai turėtų likti nepastebėta arba geriau vertinama elitiniame Europos klube?

Antra. Dar iki pradedant derybas dėl stojimo į ES, vienas aukštas ES pareigūnas iš Seimo tribūnos pabrėžė, kad priimant sprendimus Briuselis vertins ne sąvaduose pateikiamą konjunktūrinę statistiką, o realius struktūrinius rodiklius. Tą kartą tai nuskambėjo kaip perspėjimas ir kaip tam tikras nepasitikėjimas. Ar pasitikėjimo pateikiamais skaičiavimais prideda pagarsėjusi sveikatos ministro iniciatyva sulyginti stacionariai gydomų žmonių skaičiaus vidurkį su ES rodikliais, primokant medikams, kad šie sergantiems žmonėms tokio gydymo neskirtų? Jei vidutinė ligonių kūno temperatūra ligoninėje normali, ar tai reiškia, kad visi pasveiko? Valdžia, visa savo laikysena kelianti savo šalies piliečių nepasitikėjimą, neturi pagrindo laukti, kad ja tikės kiti.

Trečia. Variantas mažiausiai įtikimas arba šalutinis: ES Komisijos sprendimas - subtilus atsakas į ne visiems Sąjungos senbuviams patinkantį Lietuvos aktyvumą posovietinių erdvių įtakos sferų dalybose. Verta prisiminti Prancūzijos prezidento siūlymus patylėti Irako klausimu, pabrėžtinai pasyvią (priešingai nei Lietuvos) ES laikyseną Ukrainos "oranžiniuose" įvykiuose, nelabai malonų pasikeitimą nuomonėmis dėl Putino-Schreoderio dujotiekio. Europos Komisijos sprendimas buvo priimtas neataušus aistroms dėl JAV viceprezidento Dicko Cheney ypač kritiškų žodžių Rusijai, kurie buvo daugelio Europoje įvertinti kaip naujo Šaltojo karo pradžia. Šie teiginiai buvo ištarti Vilniuje vykusiame tarptautiniame forume. Tad galbūt reikšmės galėjo turėti ES didžiųjų senbuvių - pirmiausia Prancūzijos ir Vokietijos - nepasitenkinimas proamerikietiška Lietuvos politika. Tai gali būti tik vienas iš šalutinių faktorių, lėmusių tokį nuosprendį, bet jei tai tiesa - tai nebus taip jau nereikšminga ateityje. Lietuva savo geopolitikoje yra priversta remtis tiek ES ekonomine galia, tiek JAV politiniais pajėgumais. Vieno vardan kito aukoti jokiu būdu negalima.

Svarbiausia tai, kad tarp valdančiųjų, įklimpusių skandaluose ir kaltųjų paieškose, atsirastų kam apie tai mąstyti blaiviai. Įsižeidusio paauglio burnojimas Briuselio pusėn padėties nepataisys.

Lietuvos rinkėjai irgi turi progą pagalvoti, ką šis signalas reiškia jiems. Visai nesvarbu už ar prieš eurą nusistatęs pilietis, tačiau jis turėtų deramai įvertinti tai, kokį įvaizdį šaliai sukūrė ir kokį pasitikėjimo reitingą jai svetur sugebėjo užkariauti demokratiškai išrinkti politikai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"