Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Socialinės inovacijos

 
2017 09 27 14:32

Lietuvos konkurencingumo rodikliai nėra tokie geri kaip norėtųsi. Viena iš galimybių juos pagerinti būtų inovacijų politikos atnaujinimas. 

Šiuo metu kalbant apie inovacijas daugiausia minimos technologinės arba financinės naujovės. Tačiau pamirštama tokia svarbi sritis kaip socialinės inovacijos. Lietuvoje socialinės inovacijos nesulaukia pakankamai dėmesio, nes vis dar nėra gerai suprantama jų esmė. Mokslininkai socialines inovacijas apibūdina kaip inovatyvią veiklą atsirandančią siekiant išspręsti socialines problemas. Jos veiklos pobūdis nulemiamas tuo, kad pasiūlytas sprendimas yra naudingesnis visuomenei bendrai, o ne atskiram tos visuomenės individui.

Socialiniai startuoliai daugiausia veikia miestuose, kur jie turi didesnę dirvą plėtrai ir ne pelno siekiančios įmonės veikla gali būti naudojama kaip verslo modelis. Tyrimų duomenimis socialinių inovacijų srityje dirba 47,5 proc. Čikagos startuolių, Berlyne – 45,3 proc., Londone – 39,3 proc. Paryžiuje – 36,2 proc. visų startuolių.

Socialinės įmonės dažniausiai susijusios su modernia komunikavimo technologija – mobilus įrenginys, interneto kanalas kaip veiklos platfoma, e-mokymai, e-prekyba ir panašiai. Todėl socialinės įmonės daugiausia siūlo paslaugas mobilių komunikacijų, socialinių medijų, socialinių tinklų, didžiųjų duomenų analizės ir marketingo srityse.

Lietuvoje daug diskutuojamą apie tai kokią paramą Vyriausybė galėtų teikti socialinėms inovacijoms ir kaip tai turėtų būti daroma. Dabar siūlomi mokestiniai inovatyvios veiklos skatinimo sprendimai atrodytų nėra labai tinkami socialinių inovacijų plėtrai.

Pasaulio ekonomikos forumo ekspertai siūlo kelis viešosios politikos būdus kaip būtų galima efektyviai remti socialinių inovacijų plėtrą. Visų pirma, tai būtų parama teikiama socialinių inovacijų tinklams, būtinos jų veiklai infrastruktūros plėtra, parama socialinės verslininkystės atsiradimui, Vyriausybės galimybių paremti socialines inovacijas plėtra bei jos politikos šioje srityje įvertinimas.

Kokią naudą visuomenė gauna iš socialinių inovacijų galima suprasti susipažinus su kitų šalių patirtimi. Europos investicijų banko institutas nuo 2012 m. kasmet rengia Europos socialinių inovacijų turnyrą, kuris šiemet vyko kaimyninėje Latvijoje – ten aktyviai dirba socialinių įmonių asociacija.

Šį turnyrą laimėjo socialinė įmonė iš Švedijos pristačiusi projektą Complex Desease Detector skirtą efektyviai, nereikalaujančiai fizinės intervencijos ankstyvai širdies ligų diagnostikai. Antrą vietą užėmė inovatoriai iš Portugalijos ColorADD pasiūlę technologiją leidžiančią neskiriantiems spalvų asmenims atskirti spalvas. Specialūs prizai kovoje su senėjimu buvo paskirti airiams FreeBird Club, kurie organizavo socialinių kelionių tinklą vyresnio amžiaus žmonėms. bei britams Walk With Path. Britų sveikatos paslaugų socialinės įmonės veikla yra vyresnio amžiaus žmonių mobilumo didinimas ir jų kritimų rizikos dėl amžiaus bei chroniškų ligų mažinimas.

Ar panašias originalias idėjas galėtų pasiūlyti lietuviškos įmonės labai priklauso nuo bendro verslo socialinės atsakomybės suvokimo. Dabar labai dažnai parama socialinėms problemoms spręsti suprantama tiesmukiškai, kaip finansinis įnašas į jau veikiančių ne pelno siekiančių įmonių veiklą, nors iš tiesų verslas, aukštosios mokyklos galėtų prisidėti prie šių problemų sprendimų ir savo žiniomis apie naujas technologijas bei jų pritaikymo visuomenės socialinėms problemoms spręsti galimybėmis.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė, Europos Parlamento narė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"