Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Socialinę depresiją ir emigraciją gydykime ekonominėmis priemonėmis

 
2018 01 06 6:00

Į gatves išėję medikai parodė tikro mūsų žmonių gyvenimo ir nuotaikų realijas. Net ir turėdami darbus Lietuvos gyventojai nepragyvena iš mažų atlyginimų, juos slegia nuolatinis neteisybės ir kartėlio jausmas. Jauni žmonės priversti masiškai emigruoti, nors per protesto akcijas aiškiai sako: „Norime dirbti čia.“

Daug žadėję valdantieji ciniškai suskirstė žmones į reikalingus ir mažiau reikalingus valstybei.

Daug žadėję valdantieji taip ir nesiryžo reformuoti mokesčių sistemos. Formuodami biudžetą jie ciniškai suskirstė žmones į reikalingus ir mažiau reikalingus valstybei. Prokurorams ir specialiųjų tarnybų pareigūnams atseikėjo liūto kąsnius – padidino algas keliais šimtais eurų, o daugybę viešojo sektoriaus darbuotojų paliko nusivylusius – patrupino po kelis eurus per mėnesį.

Medikai, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai pavargo laukti, kol kainos nustos kilti, todėl priversti toliau burtis į sąjūdžius, protesto akcijas. Šimtai tūkstančių žmonių tyliai ir kantriai išgyvena šią neteisybę gyvendami nuo atlyginimo iki atlyginimo.

Pagal biudžeto perskirstomo bendrojo vidaus produkto dalį vis dar atsiliekame nuo Estijos, esame tik greta Latvijos. Ekonomistai įspėja, kad neįvykdytos struktūrinės reformos ilgainiui gali paversti Lietuvą pasroviui plaukiančia šalimi. Mūsų valstybei reikia iš esmės pertvarkyti mokesčių sistemą, ir geriausia tai pradėti nuo kintančio gyventojų pajamų mokesčio, taikomo visoms pajamoms.

Taip ekonominėmis priemonėmis grąžintume visuomenei solidarumo ir socialinio teisingumo jausmą. Gaila, kad solidarumo sąvoką politikai diskreditavo, kai per krizę nurėžė algas biudžetinio sektoriaus darbuotojams, o dabar neranda pinigų joms atkurti. Augant ekonomikai ir turint perteklinį biudžetą vertėtų pagalvoti apie teisingesnį jo perdalijimą.

Kaip rodo 2016 metų statistika, mažas ir vidutines pajamas gaunantys žmonės sumoka didžiausius mokesčius nuo savo pajamų. Tuo metu dideles ir labai dideles pajamas gaunantieji Lietuvoje moka perpus mažesnius mokesčius – dėl įvairių lengvatų ir išimčių iškraipytos mokesčių sistemos.

Seime įregistravome įstatymo projektą, kuriuo siūlome sumažinti arba visiškai panaikinti gyventojų pajamų mokesčius mažiausiai pajamų gaunantiems žmonėms, t. y. minimalią mėnesio algą prilyginti neapmokestinamajam pajamų dydžiui. Gaunantiesiems iki 1500 eurų taikyti 14 proc. pajamų tarifą, 1500–2500 eurų – 19 proc., 2500–3500 eurų – 24 proc., o per 3500 eurų – 29 procentus.

Svarbu tai, kad kiekvienas tarifas būtų taikomas ne visoms pajamoms, o tik nubrėžtą ribą viršijančiai daliai pajamų. Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba 2000 eurų (neatskaičius mokesčių), daliai pajamų – iki 1500 eurų – būtų taikomas 14 proc., o likusioms skaičiuojamas 19 proc. tarifas.

Dabar taikomas 15 proc. tarifas visiems, kad ir kiek žmogus uždirbtų. Įgyvendinus mūsų pasiūlymus daugelis gyventojų, gaunančių menkus ar vidutinius atlyginimus, pajustų mažesnių mokesčių naudą. Na, o gaunantiesiems dideles pajamas, siekiančias kelis ar kelias dešimtis tūkstančių eurų per mėnesį, būtų galima pagalvoti apie solidarumą ir apie tai, kaip labiau prisidėti prie visų mūsų gerovės.

Dar vienas svarbus dalykas – progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai ir neapmokestinamasis pajamų dydis būtų taikomi visoms pajamoms: ir darbo užmokesčiui, ir verslo pajamoms, ir iš nuomos, vertybinių popierių ar akcijų gaunamoms pajamoms.

Valdantieji, paskelbę, kad nuo šių metų mokės pinigus visiems vaikams, tikrai nesustiprino teisingumo jausmo, nes vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams nustojo taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį (PNPD). Jie neteko tokios pat dalies pajamų per mokesčius, kiek buvo paskirta vaiko išmokų pavidalu. Beje, tas išmokas žmonės jau vadina „vaiko išmalda“, nes turi jų... paprašyti.

Todėl siūlomame įstatymo projekte vaikus auginantiems tėvams (be išmokos vaikui) numatyta taikyti ir PNPD. Juo galėtų pasinaudoti ir individualia veikla besiverčiantys žmonės, kurie anksčiau neturėjo tokios mokesčių lengvatos. Taip pat raginame veiksmingiau naudoti mokesčių mokėtojų suneštas viešąsias lėšas – įtvirtinti nuostatą, kad PNPD būtų taikomas tik toms šeimoms, kurios gauna mažas, vidutines ir šiek tiek didesnes pajamas.

Kalbėdama apie solidarumą ir socialinį teisingumą viliuosi, jog progresiniai mokesčiai mūsų žmones galėtų bent šiek tiek sulaikyti nuo emigracijos. Juk tyrėjai teigia, kad rekordinę emigraciją iš Lietuvos lemia ne vien ekonominės priežastys, bet ir netolygus ekonominės gerovės pasiskirstymas. Žmonės bėga nuo socialinės neteisybės, dėl psichologinių priežasčių, kai, įgiję išsilavinimą, turėdami gebėjimų ir sąžiningai dirbdami, vis dar yra priversti balansuoti ties skurdo riba. Ir tuo pat metu, deja, matyti kvapą gniaužiančius pavyzdžius, kaip Lietuvoje be didelių pastangų kai kam kapitalas krauna dar didesnius turto kalnus – šie tampa neliečiamais socialinio atotrūkio simboliais.

Rasa Budbergytė yra Seimo narė, LSDP pirmininko pavaduotoja

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"