Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Skaitmeninė koncentracijos stovykla kaip ateities vizija

 
2018 10 01 10:09

Vos prieš porą dienų teko skaityti viešą paskaitą apie propagandos evoliuciją „nuo senų laikų iki mūsų dienų“. 

Rėmiausi teze, kad tam tikros propagandos apraiškos (vieno asmens noras daryti užslėptą įtaką kitam asmeniui ar asmenų grupei, naudojant tam tiek verbalines, tiek neverbalines priemones) atsirado, ko gero, kartu su žmogaus civilizacija ir sėkmingai vystėsi kartu su žmonija. Vėlgi, jokia paslaptis, kad šiandien šį reiškinį veikia ir transformuoja naujausios technologijos, kurios palengvina įvairių pasakojimų, taip pat – ir propagandinių, sklaidą bei net tam tikra prasme keičia įtakos būdus ir mastą.

Kalbant apie pesimistinį scenarijų – verta atkreipti dėmesį į žinias, ateinančias iš Kinijos. Panašu, kad ši valstybė nusprendė įgyvendinti drastišką socialinį eksperimentą.

Po paskaitos atsakinėjau į auditorijos klausimus. Vienas iš tų klausimų yra vertas kiek platesnio dėmesio. Buvau paklaustas, kaip, atsižvelgiant į technologijų raidą ir propagandos evoliuciją, šis reiškinys gali atrodyti ateityje ir kaip jis keis mūsų visuomenę? Atsakyti į minėtą klausimą nėra lengva, juo labiau, kad prognozės yra nedėkingas ir rizikingas dalykas, nes atėjus tiems laikams, kuriems darai prognozę, tau gali būti priminta, kaip stipriai prašovei pro šalį. Tačiau susimąstyti apie tai, kaip propagandos, netikrų naujienų, informacinio ir kibernetinio karo iššūkiai (ir ne tik jie) keisis bei kokias naujas problemas jie sukurs – verta.

Šiandien kiek ironiška ir net skaudu prisiminti, kaip XIX amžiaus pabaigoje pagal išlikusius atsiminimus ir liudijimus atrodė svajonės apie XX amžių. Buvo tikimasi, kad tai bus nuostabus progreso amžius, kuris pagaliau suteiks laimę visai žmonijai. Galima sakyti, kad technologijos XX amžiuje vystėsi iš tikrųjų labai greitai, tačiau pirmiausiai šis amžius įsiminė savo baisumais – du pasauliniai karai, du žmogėdriški totalitariniai rėžimai Europoje (Stalino Rusija ir Hitlerio Vokietija), branduolinio karo grėsmė ir pan.

Žiūrint į ateitį dabar irgi galima piešti tiek optimistinius, tiek pesimistinius scenarijus. Jau šiandien didelį susirūpinimą kelia kenksmingas informacinis aktyvumas, apėmęs internetinę erdvę, o pirmiausia – vadinamuosius socialinius tinklus. Jau gana plačiai kalbama apie trolius (už pinigus tam tikrus naratyvus platinančius samdomus darbuotojus) ir botus (turinį generuojančias programas) bei jų platinamus propagandinius pasakojimus ir netikras naujienas. Numanoma, kad ši veikla gali turėti realų poveikį. Itin pavojinga ji gali būti tose sferose, kur žmonės turi priimti svarbius sprendimus – pavyzdžiui, rinkimų metu. Tačiau masiškai ir sumaniai platinamos propagandos poveikis yra ne vienintelis pavojus.

Kalbant apie pesimistinį scenarijų – verta atkreipti dėmesį į žinias, ateinančias iš Kinijos. Panašu, kad ši valstybė nusprendė įgyvendinti drastišką socialinį eksperimentą. Numanoma, kad jau artimiausiu metu visas žmonių gyvenimas šioje didelėje šalyje taps iš esmės kontroliuojamas. Kameros ant kiekvieno kampo, sugebančio atpažinti į duomenų bazę įvestus asmenis, stebės kiekvieną jų žingsnį. Taip pat ir kiekvienas žmogus turės „socialinį kreditą“ – taškus, kurie lems jo vietą visuomenės reitinge. Taškai bus skiriami ir atimami atsižvelgiant į žmogaus elgseną (perki parduotuvėje vadinamąjį sveiką maistą – gauni papildomus taškus, perki alkoholį – prarandi taškus). Žmonės su aukštu socialiniu reitingu galės tikėtis įvairių nuolaidų ir kito pobūdžio paskatinimo, tuo tarpu kai žmonės su žemu reitingu bus apribojamos pilietinės teisės.

Numanoma, kad jau artimiausiu metu visas žmonių gyvenimas šioje didelėje šalyje taps iš esmės kontroliuojamas.

Aukščiau pateiktas pavyzdys skamba kaip scenarijus fantastiniam filmui, tačiau panašu, kad tai jau yra tam tikra realybė. Rugsėjo viduryje rusų nepriklausomas naujienų tinklalapis „Meduza“ (jo redakcija dirba Rygoje) publikavo didelį reportažą iš Rytų Turkestano regiono Kinijoje, kur kompaktiškai gyvena uigūrų tauta. Minėtame straipsnyje tvirtinama, jog aprašytas eksperimentas su visuotina kontrole ir „socialiniu kreditu“ šiame regione iš esmės yra įgyvendintas ir veikia. Kad tai nėra išgalvota patvirtina ir tarptautinės organizacijos „Human Rights Watch“ duomenys. Kitaip sakant, Kinijai pavyko sukurti veikiantį skaitmeninės koncentracijos stovyklos modelį. Dabar kalbama apie Pekino planus praplėsti šią praktiką į visos šalies teritoriją.

Tačiau ar ši bauginanti vizija yra vienintelis ateities scenarijus? Žinoma, kad ne. Bandant nupiešti optimistinį ateities paveikslą belieka tikėtis, kad propagandos ir kitų informacinių (ir ne tik informacinių) įtakų pavojus bus tinkamai suprastas – šiandien Vakarų pasaulis deda nemažai pastangų šiam supratimui ugdyti. Kritinis mąstymas bei jį ugdantis medijų raštingumas taps dalyku, kurį kiekvienas šiuolaikinis žmogus privalės išmokti ir įsisavinti. Tai padės visuomenei įgyti būtiną imunitetą kenksmingam informaciniam poveikiui.

Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti, yra tas, kad ir toliau augs skirtumas tarp nelaisvų (autoritarinių) ir laisvų (demokratinių) valstybių. Galima numanyti, kad moderniose autokratijose žmonių gyvenimas primins aprašytą gyvenimą skaitmeninėje koncentracijos stovykloje. Tuo tarpu liberaliosios demokratijos valstybėse, jeigu jos nori išlikti liberalizmo paradigmoje, žmogaus teisės ir laisvės privalės tapti naujos, skaitmeninės etikos pagrindu. Kito kelio demokratinėms valstybėms, ko gero, nėra.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"