Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Sieks skaidresnio geležinkelių transporto sektoriaus

 
2018 03 09 6:00

2018 metų vasario 12 dieną Vyriausybė protokoliniu sprendimu pritarė Susisiekimo ministerijos teiktam pasiūlymui dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – Lietuvos geležinkeliai) reorganizacijos siekiant įgyvendinti ketvirtąjį Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų paketą.

Europos Sąjunga (ES) jau ilgą laiką siekia geležinkelių transporto sektorių paversti konkurencingu ir patraukliu ne tik vartotojams, bet ir privačioms bendrovėms, kurios nori teikti krovinių ar keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas. Viena pagrindinių kliūčių, neleidusių šio sektoriaus paversti konkurencingu ir skaidriu, buvo susiklosčiusi situacija, kai geležinkelių transporto teikiamos paslaugos, kaip ir geležinkelių infrastruktūra, buvo monopolizuoti ir iš esmės valdomi valstybių.

Kaip tik tokia situacija šiuo metu yra susiklosčiusi ir Lietuvoje – Lietuvos geležinkeliai ne tik valdo geležinkelių infrastruktūrą, bet ir teikia krovinių bei keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas, dėl to gerokai apribojama konkurencija vežimo geležinkelių transportu sektoriuje. O ketvirtasis Europos Sąjungos geležinkelių transporto teisės aktų paketas, būtent Europos Parlamento ir Tarybos 2016 metų gruodžio 14 dienos direktyva 2016/2370 (toliau – Direktyva), kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/34/ES, kiek tai susiję su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu ir geležinkelių infrastruktūros valdymu, bando taisyti tokią susiklosčiusią situaciją.

Tarp Europos Sąjungos valstybių narių vyrauja visiško atskyrimo modelis, kuris laikomas pačiu paprasčiausiu ir skaidriausiu, tačiau Lietuva nusprendė nesekti daugumos valstybių narių pėdomis.

Direktyva iš esmės papildo Direktyvą 2012/34/ES ir nustato detalesnius bei išsamesnius geležinkelių infrastruktūros valdymo bei vežimo geležinkelių transportu paslaugų atskyrimo kriterijus, kurių įgyvendinimui būtent ir pritarė Vyriausybė.

Vienas pagrindinių reikalavimų, įtvirtintų Direktyvoje, yra tas, kad geležinkelių infrastruktūros valdytojas būtų teisiškai atskirtas nuo kitų geležinkelio įmonių teikiamų paslaugų, t. y. veiktų kaip atskiras juridinis asmuo. Taip pat nustatomi reikalavimai tokių bendrovių valdymui ir jų valdymo nepriklausomumui.

ES laikosi pozicijos, kad šios veiklos turėtų būti visiškai atskirtos ir tapti nepriklausomos, tačiau Lietuva pasirinko ne tokį liberalų būdą, o Vokietijoje naudojamą veiklų atskyrimo modelį. Šiuo modeliu atskirtos geležinkelių infrastruktūros valdymo ir kitų paslaugų veiklos, nors ir vykdomos atskirų juridinių asmenų, tačiau juos visus kontroliuoja bendra motininė įmonė, kuria Lietuvos atveju išliks Lietuvos geležinkeliai. Nors tarp ES valstybių narių vyrauja visiško atskyrimo modelis, kuris taip pat laikomas pačiu paprasčiausiu ir skaidriausiu atskyrimo modeliu, Lietuva nusprendė nesekti daugumos valstybių narių pėdomis.

Pasirinktas veiklų atskyrimo modelis turėtų didinti konkurenciją visame sektoriuje, padaryti jį patrauklesnį vartotojams, tačiau esama pagrindo abejoti, kad Direktyva keliami tikslai bus pasiekti. Viena pagrindinių to priežasčių yra ta, kad nors teisiškai infrastruktūros valdymo funkcijos ir vežimo geležinkelių transportu paslaugos bus atskirtos, bet jų vykdymą koordinuos vienas subjektas – Lietuvos geležinkeliai.

Direktyvoje įtvirtinti reikalavimai į nacionalinę teisę turi būti perkelti iki 2018 metų gruodžio 25 dienos, o Seimas juos turėtų svarstyti jau visai greitai – šią gegužę. Taigi galima spėti, kad Direktyvos nuostatos laiku bus perkeltos į nacionalinę teisę. Nepaisant to, ES jau ilgą laiką siekia, kad valstybės narės liberalizuotų savo geležinkelių transporto rinkas, o tokių reikalavimų ankstesnis įgyvendinimas galėjo leisti Lietuvos geležinkeliams išvengti ir Europos Komisijos paskirtos 28 mln. eurų baudos.

Infrastruktūros valdytojui veikiant nepriklausomai nuo subjekto, teikiančio vežimo geležinkelių transportu paslaugas, infrastruktūros valdytojas nebūtų turėjęs jokio intereso išardyti geležinkelio ruožą Bugeniai-Rengė. Anksčiau įgyvendinus ES reikalavimus, būtų ne tik įgyvendinti Direktyvos reikalavimai, tačiau, tikėtina, Lietuvos geležinkeliai būtų išvengę ir Europos Komisijos skirtos baudos.

Tomas Mickus yra LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatų kontoros teisininkas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"