Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Šaltojo karo šiluma

 
2014 04 21 6:00

Komentuodami įvykius Ukrainoje ar vertindami Vakarų reakciją į pastarojo meto Rusijos veiksmus žurnalistai ir politologai vis dažniau prisimena sąvoką „šaltasis karas“.

Ir nors dabartinės sankcijos Maskvai nei iš tolo neprimena prieš tris dešimtmečius civilizuoto pasaulio vykdytos politikos blogio imperijos atžvilgiu, visuomenė, galutinai neatsikračiusi sovietinio viruso, vis dar nevalingai krūpčioja išgirdusi šį žodžių junginį.

Tarsi kas nors vėl kėsintųsi į paprasčiausias, todėl jau tapusias įprastomis, žmogaus teises: laisvai reikšti savo nuomonę, laisvai keliauti, nebijoti šnipų ir skundikų nei darbe, nei gatvėje, nei tikrų ar tariamų bičiulių kompanijoje.

Skirtumas tarp „ano meto“ ir šių dienų labai paprastas – tada, kad ir ne savo noru, mes buvome blogio imperijos dalimi, šiandien, bent formaliai, mes esame kartu su tais, kurie, kol kas, deja, tik žodžiais, bando sustabdyti Rusijos agresiją.

Tie, kas gerai pažįsta šiandieninės Maskovijos vadus, vieningai tvirtina, jog Kremliaus šeimininkas kaip akmens amžiaus laikų genties vadas supranta ir gerbia tik paprasčiausią fizinę jėgą. Ir jeigu ponai Andrejus Ilarionovas ir Borisas Nemcovas teisūs, naujoji „Berlyno siena“ anksčiau ar vėliau privalės būti pastatyta.

Taip „kalbančios dešros“ ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse praras savo milijonus. Taip kažkas, tikriausiai, kuriam laikui neteks darbo kiaulių komplekse ar sūrinėje, tačiau ilgainiui viskas susitvarkys, nes laisvė bus šioje, o ne anoje sienos pusėje.

Šiandien kalbėdami mobiliaisiais telefonais ar naršydami interneto platybėse vargiai pagalvojame, jog šie tokie įprasti kasdieniai dalykai atsirado būtent šaltojo karo metais. Ir būtent laisvajame pasaulyje.

Kas tuo metu buvo išrasta ir prieinama sovietijos gyventojams turėtų prisiminti visi, kam šiandien per keturiasdešimt. Todėl pasveikinkim draugą Putiną, siekiantį ištaisyti, anot jo, „didžiausią XX amžiaus geopolitinę katastrofą“, ir, nors iš likučių, sulipdyti kažką panašaus į SSRS-2 ir pareikškim užuojautą būsimajame darinyje gyvensiantiems žmonėms. Jiems laisvės, džinsų ir kramtomosios gumos teks palaukti šiek tiek ilgiau.

O mes, išsijungę propagandinius Kremliaus televizijos kanalus, įsijunkime seną, tegu ir piratinį, filmą apie bebaimį Jungtinės Karalystės agentą 007 – Džeimsą Bondą.

Na kaip? Pasirodo, tas šaltasis karas ne toks ir šaltas?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"