Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Rytų partnerystė – labiau pelkė nei lyderystė

 
2017 11 29 6:00

Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programos lyderė Lietuva nori, kad šios programos turinys būtų atnaujintas. Tai, kas praėjusį savaitgalį vyko ES viršūnių susitikime, rodo, jog dabartinė forma, kai kas antri metai ES lyderiai aptaria šią programą ir priima pačioje Bendrijoje mažai ką jaudinančias rezoliucijas su rekomendacijomis, gali tapti formalia ES rutina. Jeigu taip nutiktų, tektų konstatuoti, kad Rytų partnerystė, kurią kūrė, globojo ir puoselėjo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, praranda tęstinumą, tad belieka murdytis neaiškioje politinėje pelkėje.

Toks prezidentės pasakymas galėjo nuskambėti ir kaip susitaikymas su tuo, kad Ukraina jau pralaimi ES projektų finansavimo loteriją.

Oficialūs pranešimai neįkvepia – praėjusį penktadienį ES vadovai vengė bet kokių kalbų apie politinį suartėjimą su Rytų partnerystės programoje dalyvaujančiomis Gruzija, Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija. Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai ES lyderiai plekšnojo per petį, tačiau galutinėje deklaracijoje nepaminėjo nei Rusijos agresijos Ukrainoje, nei Krymo aneksijos. Anot ES diplomatų, tai yra „sąmoninga strategija“, ja esą siekiama atkreipti dėmesį į kitus Rytų partnerystės programos šalių tikslus, kurie turėtų būti įgyvendinti iki 2020 metų. Tai – teisės viršenybė, korupcijos pažabojimas, ekonomikos modernizavimas. Politiškai žengta atgal, palyginti su susitikimu, vykusiu prieš dvejus metus, – tąkart atvirai smerkta Rusijos agresija Ukrainoje.

Kalbėdami apie Rytų partnerystės programos ateitį, politikai ir diplomatai konstatuoja, kad iniciatyva išaugo vaikiškas trumpikes ir jai reikia permainų bei naujo turinio. Perspektyvoje Rytų partnerystė greičiausiai taps skirtingo greičio: ES vienaip bus plėtojami santykiai su Gruzija, Ukraina ir galbūt Moldova, o kitaip – su ES kryptimi nevisiškai apsisprendusiomis žengti Armėnija bei Azerbaidžanu ir paskutine Europos diktatūra vadinama Baltarusija.

Viena galimybių Ukrainai – Lietuvos politikų pasiūlytas finansinio plano projektas, panašus į Vokietiją po Antrojo pasaulinio karo prikėlusį Maršalo planą. Jis taip ir vadinamas – „Maršalo planas Ukrainai“. Du buvę Lietuvos premjerai Gediminas Kirkilas ir Andrius Kubilius šią Ukrainos ūkio gaivinimo idėją skleidžia Europos politikams ir vadovams. Jo esmė: per dešimtmetį nuo 2018-ųjų Ukrainai, pirmiausia – smulkiajam ir vidutiniam verslui prikelti, skirti 50 mlrd. eurų. Planas būtų įgyvendinamas pagal ES investicijų trečiosioms šalims programą. Šiuo metu finansinė pagalba Ukrainai teikiama paskolų forma. „Maršalo planas Ukrainai“ leistų skirti paramą pagal finansavimo programas, pritraukiant donorų ir finansinių institucijų.

Po pastarojo ES vadovų susitikimo šis planas, nors jo ir neatsisakoma, liko vadinamosiose susitarimų paraštėse. ES lyderiai visų pirma norėtų regėti Ukrainos pažangą – gebėjimą sėkmingai panaudoti jau skirtą paramą. Apie tai kalbėjo ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Pirmiausia turime matyti administracinius gebėjimus panaudoti tas lėšas ir pagalbą, kuri yra, ir tada, esant poreikiui, kurti naujus instrumentus“, – tvirtino ji.

Toks tiesmukas prezidentės pasakymas galėjo nuskambėti ir kaip susitaikymas su tuo, kad Ukraina jau pralaimi ES projektų finansavimo loteriją.

„Maršalo planas Ukrainai“, kaip tikina jo idėjiniai lyderiai, nėra žlugęs. Esą šalis turi parengti projektus ir įrodyti, kad gali ir nori juos įgyvendinti. Dabar rengiami Chersono uosto plėtros, laivybos Dniepro upe projektai. Tačiau Ukraina dar yra nepanaudojusi jau skirtų lėšų – bent 5 mlrd. eurų.

Europos Komisija (EK) palaimintų naujojo plano iniciatyvą tik įsitikinusi Ukrainos gebėjimais. Kitaip Rytų partnerystės temą ES gali lengvai pamiršti. Tai dar vasarą konstatavo Rytų partnerystės sąjūdžio iniciatorius V. Adamkus. „Pasakysiu atvirai: kas šiandien net pačioje ES kalba apie Gruzijos okupaciją? Niekas. Aprimo“, – dėstė jis rugpjūtį užsienio politikos ekspertams, politologams, diplomatams ir politikams konferencijoje, per kurią mėginta įžiebti naują Rytų partnerystės politikos ugnį.

Iš tiesų Krymo okupacija ar Rusijos veiksmai Rytų Ukrainoje dar prisimenami politikų diskusijose, o prarastos Gruzijos teritorijos jau tapo tylaus politinio susitaikymo dalimi. Kai šis klausimas iškrenta iš oficialių ES vadovų priimamų dokumentų ir Rytų partnerystės konteksto, pergalę švenčia Vladimiras Putinas.

Rytų partnerystės forume Lietuva džiaugėsi išgirdusi EK pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio pažadą, kad ES įdėmiai stebės Astravo atominės elektrinės statybas, nes tai – visos Europos problema. Tačiau klampynė dėl politinės Rytų partnerystės ateities, dėl susitaikymo su dalies Gruzijos ir Ukrainos okupacija, dėl neaiškios „Maršalo plano Ukrainai“ perspektyvos nedžiugina.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"