Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Rytas – dienos užgimimas

 
2018 02 04 6:04

Ankstus kėlimasis – žmogaus proto pergalė prieš kūną, kai teisingą pasirinkimą kaskart patvirtiname valingais veiksmais, liudijančiais, kad kiekviena diena yra ne savaime mums skirta duotybė, bet – dovana, ir mes nežinome, ar rytoj jos vėl galėsime sulaukti.

Kai vakare Kūrėjui padėkojame už praeinančią dieną, savaip prisidedame ne tik prie būsimo laiko, ateinančios dienos, kūrimo, nes sulaukiame Jo maloningo palankumo, bet tampame ir amžinybės dalininkais, malda bei darbais kuriančiais Dieve savo ateitį...

„Labai anksti, dar neprašvitus, Jėzus atsikėlęs nuėjo į negyvenamą vietą ir tenai meldėsi“ (Mk 1, 35), – skelbia šio sekmadienio Evangelija. Nėra geresnio būdo pradėti dieną, kaip, ankstų rytą prabudus, tuoj keltis ir nors trumpai pasimelsti. Keliamės anksčiau, kad nepramiegotume svarbiausios dienos dalies – rytmečio, nuo kurio priklauso visos dienos įprasminimo kokybė.

Kėlimasis anksti ryte dovanoja tylos valandą, kurios metu ne tik prašome Dievą laiminti visus būsimus susitikimus su žmonėmis; pasiryžtame maldingai budėti, kad mažiau nusidėtume ir visiems gerumo šviesą skleistume, bet prisimename ir tai, kas vakare, pavyzdžiui, dėl patiriamo nuovargio gali būti užmiršta ir apmaudžiai apleista: „Visa diena bus tik tada prasmingai užbaigta, kai savo vėlyvo vakaro laiką paskirsiu ateinančios dienos ryto maldai ir meditatyviam Dievo žodžio skaitymui“.

Taigi ateinančio ryto tylos ir su Dievu bendravimo malonę „užsidirbame“ išvakarėse, kai mūsų motyvuotą pasiryžimą eiti numatytu laiku ilsėtis lydi disciplinuoti veiksmai...

Kai vakare, pavyzdžiui, 22 val. paliekame visus užsiėmimus ir ruošiamės eiti ilsėtis (be abejo, kai kyla būtinybė padėti artimui ar atlikti savo pareigą, tai darome bet kuriuo laiku), po nakties miego pabudę 6 val. ar net anksčiau, jausimės pailsėję. O kai su atsinaujinusiomis mintimis imsimės tų darbų, kurių nebaigėme vakare, suprasime, kad kurti, mokytis ir viską daryti yra produktyviau bei lengviau iš ryto nei vakare, nes posakis – „Rytas protingesnis už vakarą“ – tebegalioja.

Kai kas galbūt nenorės pirmumo teikti rytui ir sakys, kad jų biologiniai procesai vyksta taip, jog jie save priskiria prie „pelėdų“, tų žmonių, kurie vėlai gulasi miegoti ir vėlai keliasi. Rašytojas Petas Flinas (Pat Flynn) buvo „pelėda“ ir net negalvojo keisti savo dienotvarkės. Tačiau jis dažnai girdėdavo, kad ankstyvas kėlimasis yra nepaprastai naudingas žmonių sėkmei, nuotaikai ir gyvenimo kokybei. Motyvuotai nusprendęs ir pradėjęs anksti keltis bei anksčiau gulti, jis liudijo, jog ypač pagerėjo jo gebėjimas susikaupti, daugiau patiria džiaugsmo ir dieną praleidžia kur kas efektyviau. O kino režisierius Nikas Konedera (Nick Conedera) sakė: „Ankstus kėlimasis suteikė prieigą prie mano maksimalių galimybių šaltinio, o šis atvedė prie išplėstinio mąstymo, kuris ir toliau man atveria naujas galimybes bei gebėjimus“.

Pats Dievo Sūnus mums rodo pavyzdį, kai dar prieš saulės tekėjimą tyloje bendrauja su Tėvu. Tai – Velykų preliudija, primenanti tamsiausią Golgotos naktį, kai rytui brėkštant pasaulį nutvieskė Prisikėlusiojo šviesa... Kaip Jėzus tapo panašus į apmirusį grūdą, iš kurio išaugo gyvybės medis (Apr 2, 7), taip ir mes, nepataikaudami savo kūnui, ankstyvu kėlimusi sveikindami užgimusią dieną, išreiškiame troškimą pasiekti savo nemirtingumo dalį Jo amžinųjų Velykų garbėje.

Pradėti anksti keltis galime laipsniškai, pavyzdžiui, kasdien ar kas savaitę keliomis minutėmis anksčiau. Tolydžio stiprindami naują įprotį, matysime pažangą... Tačiau kad nesugrįžtume į vėlyvą kėlimąsi ryte, reikia ne tik vakare atsisakyti interneto ar televizoriaus ir ruoštis nakties poilsiui, bet ir, klausiant savęs, atnaujinti padarytą pasiryžimą: „Kodėl noriu ir esu tvirtai pasiryžęs keltis ankstų rytą?“ Tada iš tiesų svarbių motyvų prisiminimas neišskiriamai susijungs su šv. Jono Chrizostomo posakiu: „Tereikia norėti!“ ir padės įveikti kartais kylantį kūno tingumą bei neryžtingumą, kurie pirmomis šio naujo įpročio įtvirtinimo dienomis bei savaitėmis gali apsunkinti kėlimąsi...

Vienas rašytojas mus drąsina: „Dauguma žmonių prabudę dar bando pagulėti ilgiau. Kūnas verkia: „Dar dešimt minučių“. Kas šeimininkas? Ar žemesnieji kūno instinktai, ar aukštesnieji – intelektas, valia, dvasia? Ar tu klausai savo kūno, ar jis klauso tavęs? Jei svajonės, uždaviniai ir tikslai tavęs neįkvepia, kad ryte išliptum iš lovos, tai reikia permąstyti svajones, uždavinius ir tikslus.

Lipk iš lovos. Griebk dieną iš karto. Laimėk šią pirmą pergalę. Žiūrėk kaip į pergalę. Ji padrąsins tave siekti toliau. Mažos pergalės yra didžiųjų pergalių vadovės. Žmogaus siela atsiliepia į pergalę. Pergalė sielą pakelia. Turime išmokti rasti pergalę visuose dalykuose, net ir pralaimėjime“.

Jėzus, anksti atsikėlęs ir nuoširdžiai pasimeldęs, buvo žvalus bei pilnas jėgų. Jis buvo visiškai pasirengęs visiems skelbti bei liudyti Dievo žodį (Mk 1, 38). Ir mes, nuviję nakties miego sapnus, keliamės, pasimeldžiame ir tariame: „Viešpatie, išaušo Tavo man dovanota diena, ir Tavo tarnas yra pasiruošęs tarnauti. Kaip kasdien gyvensiu, priklausys, ar sulaukęs gyvenimo vakaro, būsiu vertas iš karto „pabusti“ Tavo Karalystėje“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"