Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Regionams atgaivinti Baltosios knygos neužteks

 
2017 12 28 6:00

Ekonominė situacija Lietuvos regionuose pastaruosius du dešimtmečius gerėjo: sukurta daugiau bendrojo vidaus produkto, išaugo atlyginimai, daugėjo investicijų, mažėjo nedarbas. Šalies pagrindinis ekonominis centras buvo ir išlieka sostinės regionas. Jo atotrūkis nuo kitų regionų dar didėja. Šiems netolygumams sušvelninti valdžia parengė Baltąją knygą. Tai dokumentas, kuriame formuojamos regioninės politikos gairės. Ar jame numatyti veiksmai gali padėti regionams tvirčiau atsistoti ant kojų ir prisivyti Vilnių?

Ekonomiškai silpnesni regionai turėtų būti ne varžomi, o skatinami suteikiant jiems daugiau galimybių bei svertų.

Pirmiausia kyla abejonių dėl Baltojoje knygoje suplanuotų pasiekti tikslų, kurie nėra visiškai realūs. Pavyzdžiui, deklaruojama, kad bus orientuojamasi į geografinį tolygumą. Bet juk žmonių koncentravimasis miestuose yra natūraliai vykstantis procesas, atsiradęs po pramonės perversmo. Urbanizacija vyksta visame pasaulyje, netikslinga tam priešintis.

Baltojoje knygoje taip pat nemažai akcentuojamas viešojo sektoriaus procesų efektyvumo didinimas. Tai puikus tikslas, bet ne išskirtinai regioninės politikos iššūkis, o labiau nuolat vykti turintis procesas.

Reikia sutikti, kad regionams labiausiai padės ekonomikos augimas. Klausimas – kaip tai pasiekti ne tik Vilniaus apskrityje. Nemažai Baltojoje knygoje numatytų veiksmų yra išties naudingi. Pavyzdžiui, žemės naudojimo procedūrų paprastinimas ir greitinimas, profesinio ir aukštojo mokslo sistemų pritaikymas rinkos poreikiams, nevyriausybinių organizacijų įtraukimas į viešųjų paslaugų teikimą, integracinių sprendimų taikymas transporto tinkluose, perteklinės infrastruktūros privatizavimas, savivaldybių bendradarbiavimo teikiant viešąsias paslaugas skatinimas, platesnis viešojo ir privataus sektorių partnerystės taikymas ir t. t.

Vis dėlto ekonomikos augimui skatinti trūksta investicinių sąlygų gerinimo priemonių. Pavyzdžiui, investuotojams, verslininkams itin aktualūs pelno, reinvestuojamo pelno, pridėtinės vertės, darbo santykių mokesčių tarifai yra nustatomi centrinės valdžios ir pagal dydį yra gerokai svarbesni nei nekilnojamojo turto ar žemės mokesčiai, mokami savivaldybėms. Kadangi juos nustato centrinė valdžia, regionams skirtoje Baltojoje knygoje neužsimenama apie jų mažinimą. Jei Lietuva ir atskiri jos regionai galėtų konkuruoti mažindami mokesčius, papildomai atėjęs kapitalas didintų produktyvumą (atitinkamai didėtų atlyginimai), būtų kuriamos darbo vietos.

Ekonominiam augimui skatinti reikėtų dar labiau didinti darbo santykių lankstumą. Nors ir priimtas naujasis Darbo kodeksas, tačiau dauguma darbo santykių reguliavimo rodiklių, kuriuos matuoja Pasaulio bankas, nuo senojo Darbo kodekso nesiskiria. Darbo lankstumo indeksas 2018 parodė, kad reikšmingiau palaisvėjo tik viena sritis – sumažėjo atleidimo išlaidos.

Investicijų klimato gerinimas visoje šalies teritorijoje glaudžiai susijęs su minimalios mėnesio algos (MMA) reguliavimu. Būtina atsižvelgti, kad regionuose vidutinis darbo užmokestis labai skiriasi, kai kur jis beveik toks pat kaip MMA (pavyzdžiui, Zarasų r., Šalčininkų r., Kalvarijos, Skuodo r. savivaldybėse). Todėl sprendimai didinti MMA neigiamai paveikia regionuose besikuriančias ar veikiančias mažesnės pridėtinės vertės įmones, taip didinama ekonominė atskirtis. Siekiant tolygesnės ekonominės plėtros, svarbu neslopinti smulkiojo verslo iniciatyvų.

Būtent smulkųjį verslą neigiamai paveiks ir kitas neseniai priimtas sprendimas – vadinamosios „Sodros“ grindys. Valdžia nusprendė, kad dirbantieji, pavyzdžiui, puse etato, už MMA mokesčius mokės nuo visos minimalios algos – taigi, nuo pajamų, kurių negauna. Žemos kvalifikacijos darbuotojų padidėjusias išlaidas labiausiai pajus mažos pridėtinės vertės, smulkusis verslas regionuose, o tai apsunkins tolygios plėtros vizijos įgyvendinimą.

Liūdna tiesa yra ta, kad daugumoje regionų demografiniai rodikliai prastėja: mažėja darbo jėgos, grynoji migracija išlieka neigiama. Tai yra pagrindinis pavojus tolesnei ekonominei plėtrai. Skirtumai tarp regionų yra signalas, kad valdžios sprendimai turėtų būti orientuoti į verslumo, veiklos sąlygų gerinimą. Ekonomiškai silpnesni regionai turėtų būti ne varžomi, o skatinami suteikiant jiems daugiau galimybių bei svertų.

Baltojoje knygoje yra ir keletas priemonių, kurios ne tik neskatintų augimo, bet ir būtų žalingos ekonomikai bei netikslingai tuštintų biudžetą. Pavyzdys – Vietos plėtros fondas. Jis tik papildytų jau dabar egzistuojančių viešojo sektoriaus skatinamojo finansavimo įstaigų sąrašą ir galbūt iškreiptų pagal sąžiningos konkurencijos principą veikiančią rinką (gyvybingus projektus gali finansuoti privatūs kreditoriai).

Taip pat Baltojoje knygoje numatoma skatinti jaunas šeimas keltis į regionus, finansuojant būsto paskolos įnašą. Ši priemonė nebūtų parama, o subsidija būstui, ja galėtų pasinaudoti ir turtingos jaunos šeimos, nes žmonių pajamos skiriant šią subsidiją nebūtų vertinamos. Regionuose būstas ir taip nėra brangus, o žmonių pasirinkimas dėl gyvenamosios vietos susijęs su darbo rinkos aspektais. Todėl toks biudžeto lėšų naudojimas yra neefektyvus ar net žalingas.

Vis dėlto, jei atmesime kelis aspektus, bendras Baltosios knygos turinys yra geras. Tik ar to užteks regionams atgaivinti? Vargu. Skirtumai tarp regionų visuomet egzistavo ir išliks, svarbiausia jų nedidinti su valdžios pagalba. Pagrindinė užduotis – skatinti ekonomikos augimą visuose regionuose ir tai daryti gerinant sąlygas žmonių veiklumui bei kapitalui ateiti.

Aistė Čepukaitė – Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"