Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Reformos ir rezultatai

 
2018 04 20 11:44

Valstybę gali valdyti bet kas – toks lozungas viešai nebuvo skelbiamas, bet realybėje tai vykdoma. Anksčiau vadovavusios tiek dešiniosios, tiek kairiosios partijos naudojo paprastą metodą – kai patys nežinojo ką daryti, tai kurdavo įvairias darbo grupes, stengdavosi surasti daugiau nuolat dirbančių ir visuomeninių patarėjų. Tiesa, mėgdavo ant tų patarėjų vėliau suversti kaltę. 

Tiek Prezidentūra, tiek ir dabartinė Vyriausybė jau negali pasinaudoti šia taktika. Patarėjais būti nėra norinčiųjų, belieka remtis studentų patarimais. Rezultatas, aišku, liūdnas.

Todėl nutarta naudoti kitą – viešųjų ryšių metodą – kažką slapta ruošti, o paskui trumpai pristatyti. Ir laukti, kad kas nors paskelbtų kritinę nuomonę, surastų klaidą.

Todėl nutarta naudoti kitą – viešųjų ryšių metodą – kažką slapta ruošti, o paskui trumpai pristatyti. Ir laukti, kad kas nors paskelbtų kritinę nuomonę, surastų klaidą.

Tada būtų galima pasakyti: o aš visai kitaip siūliau, tiesiog nesupratote, ir tokiu būdu pataisyti dokumentą bei atkreipti į save dėmesį. Tok yra kamuoliuko principas: kol jis guli ant žemės, niekas nemato, jei paspiri ir jis atšoka – vis daugiau kas atkreipia dėmesį.

Kai ir tokie žingsniai nepasiteisino, teko pradėti kalbėti patiems, sakykime, aiškinti, kad vykdomos reformos. Nors iš tiesų, dėl padidėjusių kainų į biudžetą tiesiog įplaukė daugiau pinigų ir seniai jau buvo galima keliais eurais padidinti atlyginimus. Pragyvenimo lygis dėl to negerėja, tiesiog vėluojant kompensuojamas kainų didėjimas.

Bet net tai buvo delsiama padaryti – reikėjo viską pateikti kaip reformą – artėja rinkimai.

Panašiai elgėsi ir konservatoriai su liberalais, kai vaidino gelbėtojus iš krizės, kurią Lietuvoje patys ir sukūrė. O socialdemokratai vis su visuomene konsultuodavosi, tik jokių sprendimų nebuvo priimama.

Daug metų politikams asmeniniai karjeros dalykai ir su tuo susiję viešieji ryšiai buvo svarbiau, negu Lietuvos likimas.

Susirūpinusiems dėl žmonių gyvenimo ir valstybės ateities piliečiams pareikšti savo nuomonę net ir nėra kaip – visas laikas medijose užpildytas tų viešųjų ryšių bendrovių, ir nėra nepriklausomų kanalų pareikšti savo nuomonę.

Kaip parodė gyvenimas, „laisvuose“ socialiniuose tinkluose informacija manipuliuojama dar daugiau, negu tradiciniuose komunikacijos kanaluose.

Daug metų politikams asmeniniai karjeros dalykai ir su tuo susiję viešieji ryšiai buvo svarbiau, negu Lietuvos likimas.

Mažėja galimybių greitai pavyti turtingesnes ES šalis, nes ūkio augimas 3–4 proc. to padaryti neleistų, reikia, kad ekonomika augtų po 5–6 procentus.

Be to, visiškai liūdna, kai žinomesnių žmonių vardais naudojamasi viliojant į Lietuvą užsienio specialistus skaityti pranešimus. Kokios ten konferencijos – tiesiog paskaitos už valstybės lėšas nelabai išsilavinusiems valdininkams.

Mokytis, žinoma, yra gerai, bet aukšti valstybės postai – ne vieta mokytis, nes eksperimentuoti ir žaisti žmonių likimais nevalia. Išvykusių iš Lietuvos gyventi svetur skaičius ir taip jau yra grėsmingas ir kelia pavojų Lietuvos valstybės išlikimui. Todėl vadinamųjų reformų, o iš tiesų – rimtų sprendimų kaip sumažinti švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, miestų ir gyvenviečių infrastruktūrą, nes sumažėjo gyventojų skaičius – tikrai skubiai reikia.

Bet tokios pertvarkos, skirtingai nuo ekonominių reformų, ekstensyvios – reikalauja daug lėšų ir suteikia mažai pajamų. Mažėja galimybių greitai pavyti turtingesnes ES šalis, nes ūkio augimas 3–4 proc. to padaryti neleistų, reikia, kad ekonomika augtų po 5–6 procentus.

Žinoma, galima plačiai atverti vartus imigracijai. Bet ar ta nauja šalis bus Lietuva?

Norint išsaugoti valstybę, reikia sąžiningos politikos, o ne viešųjų ryšių strategijų.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"