Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Prie vamzdžio. Rašinėlis Lietuvos vizijos konkursui

 
2016 01 01 6:00

Dėdės tvarkė Neries krantinę Vilniuje, ir vamzdžio skulptūrą palaikė šiukšle. Norėjo vežti į sąvartyną ar metalo supirktuvę, tačiau vamzdis tetos Elonos apdairiai buvo apdraustas VEKS“o milijonais.

O tetos menotyrininkės jau ne vienus metus pasikeisdamos įrodinėja, kokie kvaili yra tie, kurie vamzdžio nesuprato. Ir dabar dėdė Leonidas ir dėdė Oskaras paskyrė vamzdžiui kultūros „Oskarą“.

Bet jis stovi neišnaudojamas, o galėtų virsti traukos centru, susibūrimo vieta ir pasididžiavimą mumis pačiais skatinančiu dalyku. Prieš Kalėdas galėjo tapti Kalėdų eglute arba mūsų Pasaulio medžiu, žybsėti girliandų lemputėmis arba boluoti kukliais šiaudinukais. Arba ir tuo, ir tuo. Gal būtų pradėjęs patikti visiems?

Prieš Valentino dieną jį reikia išmarginti rožinėmis širdelėmis ir kad čia atėjusieji išreikštų savo meilę, sugalvotų norus. Po to greitai perdažyti mūsų trispalvės spalvomis, kad tos meilės kliūtų ir Lietuvai Vasario 16-osios proga.

Per Velykas vamzdį reikėtų numarginti kaip margutį, apkarstyti sūpuoklėmis, kad vaikai ir jaunimas pasisuptų. Būtinai iškelti inkiliukų sugrįžusiems paukšteliams. Lietuva yra ir turi būti žalia valstybė, globojanti gamtą ir gyvūnus.

Per Motinos dieną – motinų eisena pro šią Triumfo arką. Gal net Devintinių procesija į Aušros vartus čia sutiktų užsukti? Dvasingumo nereikia pamiršti. Taip pat ir savo giliųjų šaknų. Todėl per Jonines – laužai, žolynai, vainikai upe. Tik alaus mažiau, nes daug kas baigia prasigerti, tai negerai, kas dirbs?

Svarbiausia būtų liepos 6-oji. Visos Lietuvos vaikai čia suvažiuotų dainuoti, žiūrėti į Gedimino kalną, pamąstyti apie šlovingą praeitį, žilą senovę ir ką galėtų padaryti dėl ateities. Kasmet tarp šių dekoracijų turi būti vaidinamos dėdės Leonido ir dėdės Oskaro misterijos. Artėjančio valstybės 100-mečio proga misterija turi būti apie išvarymą ir sugrįžimą. Didžioji sueiga prie piliakalnių ir prie vamzdžio.

O kol šalta ir yra sniego, visi Lietuvos vaikai turi atvykti čia bent pačiuožinėti. Reikia mokytis suprasti meną ir didžiuosius dalykus, kurie prasideda nuo mažų.

Audrius, 7 metai

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"