Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Prekyba ir žinios

 
2018 04 04 10:27

Daugelis keliavusiųjų viešuoju transportu kitose Europos Sąjungos šalyse žino, kad norint išlipti iš autobuso reikia paspausti specialų mygtuką ir pranešti vairuotojui apie savo ketinimus. Kitu atveju, jei stotelėje nėra žmonių, autobusas nesustos. Toks būdas yra patogus ir keleiviui – galima ramiai sėdėti savo vietoje, nes vairuotojas tikrai sustabdys autobusą ir bus galima neskubant išlipti. Jis tinka ir transporto įmonei, nes sutaupoma kuro išvengiant nereikalingo stabdymo.

Lietuvoje tokie autobusai su specialiai įrengtais mygtukais jau važinėja miestų gatvėmis, tik mygtukais niekas nesinaudoja, gal nežino apie tokią galimybę.

Nemokėdama pasinaudoti technologine pažanga Lietuva praranda progą gyventi taupiai ir efektyviai. Pagal vakarietiškus standartus.

Technologinė pažanga dažniausiai ateina su naujomis prekėmis, bet reikia išsiaiškinti jų privalumus. Paprasčiau tariant, reikia, kad kas nors paaiškintų kaip prietaisu naudotis. Būtent šitokių paaiškinimo Lietuvoje ir trūksta. Šį darbą turėtų atlikti įmonės, importuojančios prekes, bet dažniausiai jauni pardavėjai patys nėra išmokyti jomis naudotis, tad kitiems irgi nelabai ką gali pasakyti. Taip prarandama daug galimybių padidinti šalies ekonomikos efektyvumą, priartinti gyvenimą prie vakarietiškų standartų.

Nieko nežinantys ir nenusimanantys įmonių atstovai jau yra gyvenimo realybė, kurią reikėtų skubiai keisti pačioms įmonėms, susitarusioms su gamintojais dėl mokymų savo darbuotojams.

Sprendimai yra paprasti, bet nėra noro juos įgyvendinti, vyrauja nuostata – tegul kiekvienas ieško informacijos pats. Dažnai iš vyresnio žmogaus net pasišaipoma. Su patyčiomis lyg ir kovojama, rengiamos parodomosios politikų akcijos, yra net palaikymo komandos suburtos iš reklamos besivaikančių televizijos ir šiaip meno pasaulio veikėjų. Rezultatas nelabai koks, nes su socialinių tinklų naudojimu pasišaipymo tikslais nekovojama iš esmės, pavyzdžiui, kaip tai daro Vokietija, kuri priėmė įstatymą įpareigojančią socialinius tinklus, kad ir Facebooka, pašalinti įžeidžiančią informaciją per 24 valandas nuo kreipimosi. Lietuvos valdžiai tokie sprendimai yra per daug sudėtingi.

Paaiškėjus, kad Kembridžo bendrovė socialinių tinklų surinktus asmeninius duomenis naudojo prieš pačius gyventojus, jų duomenų apsauga susirūpino Švedijos finansų priežiūros institucijos. Mat suteikiant galimybę banke tiesioginio debeto būdu nurašyti pinigus nuo asmeninės sąskaitos įmonėms jos gauna prieigą ir prie gyventojų asmeninių duomenų. Nors Lietuvoje veikia Švedijos bankų filialai, šalies duomenų apsaugos ir finansų priežiūros institucijoms ši problema, atrodytų, nėra aktuali.

Paslaugų, kurias importuojame, šiuo atveju finansinių paslaugų, atnešama informacija apie atsirandančias problemas nieką nedomina. Kai tingi mokytis, tai rezultatas visada yra blogas.

Kaip atsitiko, kad iš 1990 metų energingos ir siekiančios išmokti viską, kas nauja, Lietuvos tapome sunkiai įsisavinančia žinias tauta? Nejaugi visi, kurie norėjo mokytis, išvažiavo ir teliko Vingių Jonai? Todėl ir reikia nustatyti tokį žemą praeinamą balą, norintiems studijuoti. Ką tada daryti tiems, kurių intelektinis koeficientas yra aukštesnis? Irgi išvažiuoti mokytis svetur?

Taip pamažu įsukamas ratas, varantis pažangą žemyn. Greitu laiku šaliai vadovaus, o kartais atrodo – jau vadovauja žmonės, nesugebėję peržengti penkių balų slenksčio. Atvykę iš kitur žmonės bus sumanesni, nes jie ieškodami geresnio gyvenimo nebijojo mokytis. Kokia ateitis tada laukia Lietuvos?

Nuo šio atskaitos taško turėjo ir prasidėti aukštojo mokslo reforma, bet jos centre atsidūrė visai kiti dalykai. Gal todėl, kad požiūris į žmogų šalyje keičiasi ne į gerąją pusę.

Jei šalis ir valdoma moderniais metodais, įsisavinant naujas technologijas, tai pažeidžiant žmogaus teises. Gal kas nors atkreipė dėmesį, kad kitų šalių vadovai nuolat važinėja po savo šalį susitinka su žmonėmis, aptaria būsimus darbus. Lietuvos premjeras beveik neišeina iš savo pastato, prezidentė irgi pasirodo viešumoje tik pasidaryti progines nuotraukas.

Atrodytų, iš kur jie žino kas žmonėms rūpi, bet atsakymas turbūt nesunkiai nuspėjamas – jie remiasi kažkieno surinkta privačia informacija ar per socialinius tinklus, ar tiesiogiai. Tokia informacijos rinkimo tvarka civilizuotoje ES valstybėje yra nelegali, bet Lietuvoje neskubama kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Didžioje Britanijoje rūpintis žmonių privačių teisių užtikrinimu. Jei ir veikia ES duomenų apsaugos įstatymai, tai tik formaliai.

Kada kas nors girdėjo viešus šių institucijų vadovų pareiškimus dėl esamų pažeidimų, nors tokių faktų apstu. Todėl valdžia ir jos saugumo institucijos gali nesibaimindamos turėti savo trolių armiją, jos pagalba rinkti informaciją ir manipuliuoti žmonių nuomone, skleisti įvairius sau naudingus politinius gandus, prisidengiant kova su priešais. Reikia tikėtis, greitai bus priimti atitinkami įstatymai ir už tokius veiksmus bus pradėta bausti, tada Lietuva taptų demokratine valstybe tikrąja to žodžio prasme.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ekspertė

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"